Pirmoji mintis, šauna į galvą paminėjus Milano miesto pavadinimą – podiumas, aukštakulniai bateliai ir prabangūs drabužiai. Milanui tarptautinę šlovę pelnė tokie vardai kaip „Armani” „Prada”, „Dolce&Gabbana”. Pačiame mieste gyvena 1,3 mln. gyventojų su priemiesčiais apie 4 mln. Roma pavadinama Italijos politikos sostine, Milanas – šalies ekonomikos ir finansų širdimi. Milano ekonomikos varomoji jėga – mada, dizainas ir žiniasklaida. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad aukštoji mada ir finansai sunkiai dera tarpusavyje, nes susiję su skirtingomis – menininkų ir buržua – vertybėmis, tačiau Milane šie du pasauliai dera stebėtinai harmoningai.
Italams Milanas – tai biržos būstinė, milijardieriaus Silvio Berlusconi žiniasklaidos imperija „Mediaset” ir garsiausias ekonomikos universitetas „La Bocconi”.
Šiaurės Italijoje esantį miestą V a. pr. Kr. pabaigoje – IV a. pr. Kr. pradžioje įkūrė insubrų gentis. Nuo 196 m. pr. Kr. jį valdė romėnai ir tai buvo svarbus Romos imperijos ekonominis centras. Beje, romėnai miestą vadino Mediolanum (liet. „lygumos vidurys”). Vėliau čia buvo įkurta kunigaikščio rezidencija, IX a. jis tapo grafystės sostine, IX a. pab. – arkivyskupijos centru. XI a. Milane klestėjo amatai ir prekyba. 1162 m. imperatoriaus Frydricho I kariuomenė Milaną sulygino su žeme, tačiau miestas vėl buvo atstatytas. 1385 m. Milanas tapo kunigaikštystės sostine. 1815-1859 m. -Lombardijos-Venecijos karalystės centras. Nuo 1861 m. Milanas priklausė Italijos karalystei.
Antrojo pasaulinio karo metais miestas buvo suniokotas, tačiau po karo Lombardija buvo tas regionas, dėl kurio Italija iš atsilikusios žemės ūkio valstybės tapo pasaulio pramonės lydere. Smarkiai besivystanti ekonomika į miestą pritraukė daugybę darbininkų iš Pietų Italijos (6-7 deš.) ir iš trečiojo pasaulio šalių (nuo 9 deš.).
Milanas tapo finansų centru, Šiaurės ir Pietų regionų sankirtos tašku, Europos širdimi ir beveik visų verslo sektorių lyderiu. Šis miestas itin palankus bendrovėms, siekiančioms įsilieti į nacionalinę ir Europos verslo rinką. Tai namai daugybei imigrantų, atvykstančių čia ieškoti geresnio darbo ir geresnės ateities – Milanas kiekvienam atvykėliui siūlo daugybę galimybių.
Pasaulio mados sostinė
Nors dauguma vyresnės kartos dizainerių įsikūrę Romoje, vis dėlto Italijos mados sostine laikomas Milanas, nes būtent šiame mieste kuria garsiausi dizaineriai ir demonstruojamos naujausios kolekcijos. Milanas – Europos ir pasaulio mados centras. 12 tūkst. mados ir tekstilės sektoriaus bendrovių, 850 salių, skirtų naujausioms kolekcijoms demonstruoti, 6 tūkst. kasmečių išpardavimų, 14 mados mokyklų, keturios savaitės, skirtos aukštajai madai ir kitiems mados pasaulio įvykiams… Italų sukurtas stilius populiarus visame pasaulyje – nesvarbu, ar tai batai, drabužiai, motoroleris, ar automobilis „Ferrari”. Milanas neatsiejamas nuo tokių vardų kaip Giorgio Armani, „Dolce & Gabbana”, „Pradą”, Gianni Versace, Valentino ir daugybės kitų garsių dizainerių, kuriančių ne tik drabužius, bet ir kosmetiką, parfumeriją, įvairius stilingus namų apyvokos reikmenis ir t.t.
Milanas – pasaulio elegancijos ir prašmatnumo centras. Dviejose gatvėse miesto centre – Via Montenapoleone ir Via della Spiga – įsikūrusios parduotuvės vadovauja pasaulio madai. Tačiau jose išvysite žmones, apsirengusius daug konservatyvesniais drabužiais nei tie, kurie išdėlioti parduotuvių vitrinose. Grožis čia itin vertinamas, o miesto gyventojams tenka vienas iš didžiausių modelių skaičių pasaulyje.
Prie prabangių parduotuvių įrengtose kavinėse ir restoranuose visuomet pilna savo vertę ir materialinę padėtį mėgstančių pademonstruoti italų.
Milane kasmet vyksta garsiosios mados savaitės. Tai svarbiausi mados pasaulio įvykiai, kurių metu demonstruojamos naujausios kolekcijos. Ryškiausias jų momentas – pramoginiai reginiai „Catwalks” (liet. „podiumas”) ir „Runway” (liet. „nusileidimo ir pakilimo takas”). Mados savaitės vyksta dukart per metus sausį-kovą, kada pristatomos rudens ir žiemos kolekcijos, bei rugsėjį-lapkritį, kai pristatomos pavasario ir vasaros kolekcijos. Jų metu ne tik susipažįstama su naujausiomis mados tendencijomis, bet ir sudaromi svarbūs sandoriai tarp dizainerių ir prekiautojų. Anksčiau mados savaitės buvo skirtos tik prekybai, dabar tai -pramoginis ir daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukiantis renginys.
Pirmosios mados savaitės buvo surengtos Antrojo pasaulinio karo metais JAV, Niujorke, tačiau po karo persikėlė į senojo žemyno miestus -Paryžių, Londoną ir Milaną. Nuo to laiko šie keturi miestai pradėjo valdyti mados pasaulį ir šių pozicijų neprarado iki šių dienų.
Milanas gali pasigirti viena iš didžiausių Europoje prekybos mugių sistemų, užimančia didesnį nei 1,6 mln. kv. m plotą ir turinčia net 26 paviljonus. Milano parodų centro ir prekybos mugės kompleksas, vienas iš svarbiausių pasaulyje, vadinamas „FieraMilano”. Apie 4,5 mln. lankytojų iš viso pasaulio kasmet apsilanko 75 pagrindiniuose renginiuose ir aukštųjų technologijų konferencijų centruose. Centras įsikūręs dviejose vietose: anksčiau svarbiausios mugės vykdavo pačiame Milano mieste, teritorijoje, pavadintoje „FieraMilanoCity”.
Užsienio šalims „FieraMilano” – tai prestižinio ženklo „Pagaminta Italijoje” (angl. Made in Italy) langas į pasaulį. 67 užsienio šalyse įkurti 43 „FieraMilano” biurai.
Parodų centre „FieraMilano” 2015 m. vyks didžiausia pasaulinė paroda „Expo 2015″, kurios tema -„Maitinkime planetą – gyvenimo energijos šaltinį” (angl. Feeding the planet, energy for life).
Apie bankus
Milane įsikūrusios 198 Italijos bankų bendrovės ir daugiau negu 40 užsienio bankų filialų, Italijos bankų asociacija ir Italijos birža, kurią sudaro 225 vertybinių popierių biržos bendrovės. Milano finansų kvartalo centre yra daugybės Italijos ir tarptautinių bankų centrinės būstinės.
Patekti į Italijos bankus nėra paprasta. Visoje Italijoje bankai paprastai būna užrakinti. Įeidamas į banką visų pirma patenki į patalpą stiklinėmis sienomis, kurioje būna įrengti metalo detektoriai. Nuskambėjus garso signalui, atsidaro lauko durys ir turi tuoj pat išeiti. Jeigu metalo detektorius neaptinka jokių pavojingų daiktų, atsiveria durys į banką. Panašiai apsaugotos ir juvelyrinių prekių bei kitos parduotuvės, kuriose prekiaujama itin brangiais gaminiais.
Milano Ekonomika
Milano ekonomikos struktūra labai įvairi. Svarbiausių šalies pramonės šakų centrinės būstinės įsteigtos Milane, o pačios įmonės, tokios kaip „Pirelli”, dar 1872-aisiais įkurta gumos bendrovė, „Gruppo Falck”, gaminanti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių, „Montedi-son”, didžiausias privatus energetikos operatorius Italijoje, – metropolijoje.
Pagrindinis miesto ekonomikos postūmis pastaraisiais keliais dešimtmečiais buvo didelių pramonės įmonių skaičiaus mažėjimas, siejamas su biurų darbuotojų koncentracija mieste ir paslaugų sektoriaus plėtra. Svarbiausi Milano ekonomikos sektoriai -prekyba, finansai, tyrimai ir plėtra, dizainas, mada, reklama, leidyba ir komunikacijos. Naujoviškiausi ir sėkmingiausi vietinės ekonomikos sektoriai pritraukia daugybę lankytojų, jaunų profesionalų ir studentų iš labiausiai išsivysčiusių Vakarų valstybių. Be to, mieste įsikūrę penki universitetai. Kiekvienais metais čia organizuojama daugybė mokslinių konferencijų ir seminarų, dažniausiai susijusių su pramoniniu dizainu ir architektūra. Į Milaną atvyksta ir nemažai emigrantų, taip pat ir nelegalių. Tačiau dauguma jų sėkmingai įdarbinami.
Motoroleriai ir miesto spauda
Milano geografinė padėtis itin patogi verslui – miestas įsikūręs Šiaurės Italijos kelių ir geležinkelių susikirtimo taške. Tai pagrindinis maršrutų iš šiaurės į pietus ir iš rytų į vakarus centras. Geležinkeliais ir Viduržemio jūra nesunkiai pasiekiamos ir augančios Rytų Europos bei Azijos ekonomikos šalys. Iš čia labai lengva patekti į Vakarų ir Siaurės Europą. O iš naujojo Malpensos oro uosto, pastatyto 2000-aisiais, vykdoma daugybė tarpžemyninių skrydžių.
Populiariausia mieste transporto priemonė – stilingi spalvoti motoroleriai. Gatvėse jų pilna, daugiausia italų bendrovės „Vespa” motorolerių. Su jais susijęs netgi tam tikras gyvenimo būdas. Šie motoroleriai pradėti gaminti po karo, kai anksčiau buvusios prabangos prekės tapo prieinamos daugeliui, kai atsirado atostogų sąvoka ir prasidėjo naujas „saldus” gyvenimas. Be to, motoroleriu labai patogu važinėti iš miesto pakraščių ir tai tikrai pigi susisiekimo priemonė.
Mieste išpėtota leidyba ir žiniasklaida – čia įsikūrę 700 knygų leidėjų (iš jų – ir tokie tarptautiniu mastu garsūs vardai kaip „RCS-Corriere della Serą”, „Arnoldo Mondadori editore”, „Hachette-Rusconi”, „Condė Nast Italia”, „Editoriale Domus”, „Feltri-nelli”, „Garzanti”, daugybė laikraščių, žurnalų, įrašų studijų, muzikos leidybos įmonių, reklamos agentūrų, radijo transliuotojų, nacionalinis transliuotojas RAI ir privati televizijos bendrovė „Mediaset”. Taigi Milaną galima drąsiai vadinti viena iš Europos komunikacijos sostinių. Garsiausi laikraščiai: „II Corriere della Serą” – svarbiausias Milano dienraštis, „La Gazzetta dello Sport” – oficialusis laikraštis apie sportą, „II Sole 24 Ore” – laikraštis apie verslą, Italijoje pakeitęs „Financial Times”.