• Išnagrinėti teorinę investicinės politikos koncepciją, tikslus ir taikomų priemonių turizmo sektoriuje galimybes.
  • Pateikti ES struktūrinių fondų sampratą ir tikslus turizmo sektoriaus atžvilgiu, remiantis ES programomis.
  • Apibūdinti teorinę turizmo sektoriaus koncepciją, jo poveikį ekonomikai bei plėtotės aspektus, įvardinti charakteringus turizmo sektoriui rodiklius.
  • Pasiūlyti investicinės politikos vertinimui galimą taikyti metodologiją, remiantis teoriniais bei praktiniais pagrindais.
  • Pateikti ES struktūrinių fondų panaudojimo vertinimui ES mastu taikomą metodologiją.
  • Pateikti ir suklasifikuoti turizmo sektoriaus analizės metodus, įvardinant jų trūkumus bei pranašumus.
  • Atlikti investicinės politikos įgyvendinimo turizmo sektoriuje analizę ir vertinimą, remiantis pasiūlyta metodika.
  • Padaryti ES struktūrinių fondų panaudojimo turizmo sektoriuje analizę ir vertinimą, remiantis ES mastu taikoma metodologija.
  • Padaryti ES struktūrinių fondų panaudojimo turizmo sektoriuje analizę ir vertinimą, remiantis pritaikytu šiai problemai analizuoti teoriniu kaštų-naudos analizės modeliu.
  • Padaryti ES struktūrinių fondų panaudojimo turizmo sektoriuje analizę ir vertinimą, remiantis pritaikytais šiai problemai analizuoti teoriniais multiplikatoriaus modeliais.
  • Pateikti praktinį atskiro investicinio projekto kaimo turizmo sodybai steigti, teikto ES paramai gauti, vertinimą.
  • Taikant bandomųjų turizmo sąskaitų metodą bei kaštų-naudos analizę išanalizuoti bei palyginti turizmo sektoriaus plėtrą, išskirti plėtros veiksnius trijose Baltijos šalyse.

Pirmame skyriuje nagrinėjamos teorinės investicinės politikos, ES struktūrinių fondų ir turizmo sektoriaus koncepcijos. Antrajame skyriuje pateikiami ES struktūrinių fondų, kaip investicinės politikos instrumento, panaudojimo turizmo sektoriuje vertinimo metodai. Trečiajame skyriuje atliekama investicinės politikos bei ES struktūrinių fondų, kaip jos instrumento, panaudojimo turizmo sektoriuje analizė ir įvertinimas pasirinktais metodais (įgyvendinimo rodiklių, kaštų-naudos analizės, multiplikatoriaus modelių analizės, atskiro investicinio projekto kaimo turizmo plėtrai, teikto ES paramai gauti).

Ketvirtajame skyriuje pateikiama turizmo plėtros analizė Lietuvoje pasirinktais metodais (bandomųjų turizmo sąskaitų metodu ir kaštų-naudos analizės) bei turizmo plėtros palyginimas trijose Baltijos šalyse, apibendrinant šalių turizmo plėtros veiksnius.

Darbe buvo taikyti tam tikri teoriniai ir praktiniai analizės ir vertinimo metodai:

  • Įgyvendinimo rodiklių įvertinimas – šis metodas pasirinktas ES struktūrinių fondų poveikiui turizmo sektoriuje matuoti, kadangi ES lygiu numatyti įgyvendinimo rodikliai tiesiogiai siejami su ES struktūriniais fondais ir jų siekiamais tikslais turizmo sektoriuje. Šis metodas turėtų gana tiksliai parodyti struktūrinių fondų padarytą įtaką turizmo sektoriui 2004-2006 m. ir vėlesniais metais. Šio metodo trūkumas – jis nėra pakankamas struktūrinių fondų poveikio įvertinimui, nes apima nedidelį skaičių įgyvendinimo rodiklių, kurie tiesiogiai siejasi su turizmo sektoriumi. Be to, šių rodiklių siektinomis reikšmėmis reikėtų vadovautis nuosaikiai, kadangi numatyti rodikliai ES lygmeniu, neįsigilinant į konkrečią Lietuvos turizmo situaciją. Šio įvertinimo papildymui buvo naudoti ir kiti metodai.
  • Kaštų-naudos analizė – šis teorinis metodas pasirinktas ir pritaikytas turizmo sektoriaus bei ES struktūrinių fondų panaudojimo vertinimui, kadangi tai vienas labiausiai paplitusių metodų lyginant turizmo teikiamą naudą su patiriamais kaštais bei analizuojant turizmo plėtrą. Šio metodo trūkumai: kai kuriuos poveikius sunku išreikšti kiekine išraiška ir metodo taikymui labai svarbūs statistiniai duomenys, jų tikslumas ir tinkamumas, o tai ne visuomet pasiekiama turimų duomenų dėka.
  • Multiplikatoriaus modelių analizė – šis teorinis metodas pasirinktas ir pritaikytas turizmo sektoriaus bei ES struktūrinių fondų panaudojimo vertinimui, kadangi padeda nustatyti ekonominį turizmo išlaidų, investicijų bei ES struktūrinių fondų poveikį pagrindiniams ekonominiams kintamiesiems, be to šie multiplikatoriai, nors yra pagrįsti skirtingais ekonominiais kintamaisiais, tarpusavyje glaudžiai sąveikauja. Šio metodo trūkumas – kadangi multiplikatorių skaičiavimuose naudojami kintamųjų pokyčiai, jų santykis gali duoti tik apytikslę poveikio reikšmę, daugiau poveikio kryptį, bet ne tikslią skaitinę išraišką.
  • Bandomųjų turizmo sąskaitų metodas – šis metodas pasirinktas, kadangi laikomas vienu autoritetingiausių ekonominio poveikio matavimo būdų, be to, leidžiantis palyginti skirtingų valstybių turizmo sektorius, bando apimti visas netiesiogines išlaidas ir jų indėlį į BVP, užimtumą ir kapitalo investicijas. Šio metodo trūkumas – sudarant turizmo sąskaitas neatsižvelgiama, kad skirtingos valstybės išsiskiria savo unikalumu ir joms dažniausia netinka taikyti tuos pačius vertinimo principus, be to tai nėra poveikio modeliai ir dėl to naudojami tik kaip papildantis analizės metodas.
  • Individualaus investicinio projekto vertinimas – tai praktinis požiūris į ES struktūrinių fondų panaudojimą. Šis vertinimas pasirinktas, kadangi tiesioginiu praktiniu būdu parodo, kaip ES struktūriniai fondai veikia makroekonominiu ir makroekonominiu lygiu. Tai sudaro sąlygas daryti prielaidas, kad kiti, adekvatūs investiciniai projektai gali būti vertinami ir turėti labai panašią įtaką ES paramos dėka.

Pagrindinė darbe keliama problema – nepakankamas ES struktūrinių fondų, kaip investicinės politikos priemonės, panaudojimo turizmo sektoriuje įvertinimas, siekiant užtikrinti tinkamai orientuotą turizmo plėtotę. Kadangi Lietuvoje iki šiol ES struktūrinių fondų panaudojimas buvo vertinamas remiantis ES įgyvendinimo rodiklių metodika.

Pagrindinis darbo rezultatas –  ES struktūrinių fondų, kaip investicinės politikos priemonės, panaudojimo turizmo sektoriuje įvertinimas, į visumą susiejant teorinius ir praktinius aspektus, panaudojant mokslinius ir taikomuosius metodus.

Darbe naudoti 55 literatūros ir duomenų šaltiniai, 13 darbo esmę atspindinčių lentelių ir 8 paveikslai.