Į kelionę..

Turizmo sektoriaus koncepcija, poveikis ekonomikai ir plėtotė

Turizmas – sudėtinga ekonominė, politinė ir socialinė veikla, apimanti įvairių lygių ir sričių veiksnius. Turizmo koncepcija tik iš pirmo žvilgsnio nesudėtinga, ji gali būti apibrėžta daugeliu būdų. Turizmas yra svarbus veiksnys, veikiantis ekonomiką. Dėl šios priežasties svarbus šio sektoriaus plėtotės palaikymas, formuojant ir įgyvendinant investicinę politiką.

1.3.1.      Turizmo sektoriaus samprata ir jį apibūdinantys rodikliai

Turizmas yra daugybės disciplinų objektas (psichologijos, geografijos, ekonomikos ir kt.). Apibrėžti turizmo koncepciją yra sudėtinga, kadangi tai įvairių sudedamųjų mišinys: elgsenos; gamtos ir kultūros išteklių; transporto tiekėjų, apgyvendinimo ir kitų paslaugų; vyriausybės politikos ir reguliacinės sistemos, jų tarpusavio bendradarbiavimo (Holden, 2008; Page, 2007, George, 2007).

Turizmas gali būti suvokiamas įvairiais požiūriais: kaip ūkio šaka, teikianti paslaugas keliautojams; sociogeografinis reiškinys, išreiškiamas žmonių srautais tiek šalies viduje, tiek už jos sienų; kolektyvinė arba individuali patirtis, sąlygota įvairių motyvatorių ir tikslų: poilsio, verslo, sveikatos, studijų, konferencijų, religijos, sporto ar autentiškumo ieškos (Lomine, 2007; Holloway, 2006).

Dažnai sutinkamas turizmo koncepcijos suvokimas dviem pjūviais (Cooper, 2005; Holloway, 2006; Telfer, 2007; Correia, 2006).

• Paklausos. Turizmas – individų keliavimo ir apsistojimo tam tikrose vietose veikla už įprastos aplinkos ribų ne trumpesnį nei 24 val. ir ne ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį poilsio, verslo ar kitais tikslais. Pagrindiniai turizmo paklausos veiksniai:
  • Ekonominiai (disponuojamos pajamos, bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, asmeninis vartojimas, turizmo, transporto, apgyvendinimo kainos, valiutų kursų skirtumai, marketingo efektyvumas, fizinis atstumas).
  • Sociopsichologiniai (demografiniai, motyvaciniai, preferencijos, siekiama nauda, galimybių suvokimas, požiūriai, apmokamų atostogų trukmė, turima patirtis, gyvenimo trukmė, sveikata, kultūriniai panašumai).
  • Išoriniai (verslo aplinkos) (pasiūlos išteklių prieinamumas, ekonomikos augimas ir stabilumas, politinė ir socialinė aplinka, recesija, technologinė pažanga, infrastruktūros ir antstatų išvystymo lygis, gamtos nelaimės, pandemijos, karas, ir terorizmas, urbanizacijos lygis, ypatingi renginiai, kliūtys ir apribojimai, įstatymai) veiksniai.
• Pasiūlos. Turizmo koncepcija remiasi turizmo satelito sąskaitomis (angl. tourism satellite account, TSA), kurios matuoja prekes ir paslaugas, įsigytas turistų ir taip įvertina turizmo ekonominį sektorių. Turizmo pasiūla – prekių ir paslaugų, reikalingų turistų poreikiams patenkinti, teikimas. Tai apima transportavimą, apgyvendinimą, maitinimą, pramogas, apsipirkimą, draudimą, finansus, informaciją. Jas gali teikti tiek viešasis, tiek privatus sektorius. Pažymėtina, kad pasiūla ribota.

Turizmo produktas – paslaugos, apimančios išmatuojamus (skrydžiai, viešbučių apgyvendinimas) ir neišmatuojamus (pirkėjų pasitenkinimas) elementus (Cornelissen, 2005; Holden, 2008; Holloway, 2006). Didžia dalimi tai neapčiuopiamos paslaugos. Tai sudaro sunkumų įvertinant turizmo poveikį ekonomikai. Taip pat sunku atskirti turizmo indėlį nuo kitų. Be to, jos turi būti „vartojamos“ geografinės erdvės, kurioje siūlomos, ribose. Taip pat tai vienalaikiškas, ne pirmo būtinumo produktas, reikalaujantis žmogiškojo kapitalo ir tai sukuria specifinį socialinį (aplinkos) poveikį (Cooper, 2005; Page, 2007).

Turizmo tipai (Theobald, 2007; Cooper, 2005):

• Vietinis – rezidentai lanko savo šalį (apie 80% viso turizmo yra vietinis).
• Atvykstamasis – nerezidentai keliauja tam tikroje šalyje.
• Išvykstamasis  – rezidentai keliauja į kitą šalį.

Taip pat dažnai sutinkamas turizmo grupavimas (Theobald, 2007):

• Vidinis turizmas – vietinis ir atvykstamasis.
• Nacionalinis turizmas – vietinis ir išvykstamasis.
• Tarptautinis turizmas – atvykstamasis ir išvykstamasis.

Turizmas pagal pobūdį gali būti: pajūrio, kaimo, ekoturizmas, kultūros ir paveldo (Cooper, 2005; Holden, 2008; Holloway, 2006). Pagal tikslą turizmas gali būti: pramoginis (rekreacinis, laisvalaikio) – viena pagrindinių turizmo rūšių, verslo, socialinis – dažniausiai ignoruojama turizmo rūšis (orientuotas į ekonomiškai silpnų ar priklausomų gyventojų grupių palaikymą, socialinės pagalbos teikimą). Paminėtina masinio turizmo sąvoka. Pastaroji apima kelionių organizatorius, siūlančius standartinį minimalų turizmo komplektą – apgyvendinimą ir transportavimą. Tai parduodama rinkoje masiniam vartojimui ir dėl masto ekonomijos  gana mažomis sąnaudomis.

Turizmo rezultatai dichotominiai (gali būti tiek pozityvūs, tiek negatyvūs): kultūriniai, aplinkos, užterštumo, ekonomikos pokyčiai, pasitenkinimas turizmu. Turizmas ne tik pats veikia įvairias sritis, bet ir yra veikiamas tokių jėgų, kaip vartotojų poreikių kaita, politika, masinės informavimo priemonės ir informacinės technologijos, ekonominė situacija, aplinkosauginiai interesai, demografinė būklė ir kt. Turizmo naudojimas šalies vystymosi spartinimui yra labai reikšminga įvairių besivystančių šalių politikos dalis (Holden, 2008).

Turizmo paklausa yra pagrindinis turizmo sektoriaus rodiklių šaltinis. Turizmo paklausos rezultatas – turistų srautai. Individualių turizmo paklausų suma lygi rinkos turizmo paklausai. Turizmo paklausą sąlygoja ne tik turizmo produkto kaina, bet ji siejasi ir su kitų prekių kainomis, individo pajamomis, preferencijomis ir įpročiais, kelionių motyvacija, įvaizdžiais (Sharpley, 2006; Cooper, 2005). Turizmo paklausa:

• Faktinė (efektyvioji, aiški, išreikšta) paklausa – faktinis turizmo dalyvių (keliaujančiųjų, de facto turistų) skaičius.
• Paslėpta (nematoma) paklausa – ta populiacijos grupė, kuri nekeliauja (potenciali paklausa, kai ruošiamasi keliauti ateityje, jei susiklostys tam tikros aplinkybės ir atidėta paklausa dėl pasiūlos nebuvimo (apgyvendinimo vietų, oro sąlygų ir pan.).
• Nebuvimas paklausos – nenorintieji ar negalintieji keliauti.

Vienas iš svarbiausių faktinės paklausos indikatorių – polinkis keliauti, nustatantis kelionių skvarbą populiacijoje. Skirtingos visuomenės grupės turi skirtingą polinkį keliauti:

• Grynasis polinkis keliauti. Populiacijos nuošimtis, keliaujantis bent kartą per tam tikrą laikotarpį (Pavyzdžiui, Vakarų šalyse šis dydis siekia 70-80 proc.). Lygus gyventojų skaičiaus, keliaujančio bent kartą per tam tikrą laikotarpį santykiui su visa populiacija procentais. (neviršijant 100 proc.).
• Bendrasis polinkis keliauti. Bendras kelionių skaičius kaip populiacijos dalis (pavyzdžiui, kai kuriose Vakarų šalyse šis dydis siekia 200 proc.). Visų kelionių skaičiaus santykis su visa populiacija procentais.
• Kelionių dažnis. Vidutinis kelionių skaičius, patiriamas dalyvaujančiųjų turizme per tam tikrą laikotarpį. Tai bendrojo polinkio keliauti santykis su grynuoju polinkiu keliauti.

Kitas svarbus rodiklis – šalies gebėjimas generuoti keliones:

• Šalies gebėjimo generuoti keliones indeksas – šalyje organizuojamų kelionių santykis su visų kelionių pasaulyje skaičiumi.
• Šalies populiacijos santykis su bendra pasaulio populiacija.
• Šalies potencialus generavimo indeksas: pirmojo rodiklio santykis su antruoju. Jei šis indeksas viršija 1, valstybė generuoja daugiau turistų nei iš jos laukiama. Jei mažesnis už 1, valstybė generuoja mažiau kelionių nei vidutiniškai.

Vienas svarbiausių ir dažniausiai rodiklių, sutinkamų mokslinėje literatūroje – paklausos elastingumas kainai – procentinių kiekio ir kainos pokyčių santykis. Jei jis mažesnis nei 1, prekė laikoma būtinybe (turizmas paprastai nėra tokia prekė), o jei didesnis nei 1, prekė jautri kainos pokyčiams.

Taip pat turizmo analizei naudojamos įvairios socioekonominės charakteristikos: amžius, lytis, išsilavinimas, profesinis statusas, profesija, metinės pajamos, šeimos struktūra, keliavimo laikotarpis, kelionės trukmė, kelionės atstumas, kelionės tikslas, transporto priemonė, išlaidos, apgyvendinimo tipas.

Apibendrinant, turizmas – individų judėjimas iš vienos geografinės vietos į kitą ir apsistojimas ne kasdienėje aplinkoje ne ilgesnį nei vienų tęstinių metų laikotarpį verslo/laisvalaikio ar kitais tikslais, apimant ekonominius sandorius, susijusius su šia veikla. Turizmo produktas unikalus. Apibendrinant, turizmo sektorių apibūdinantys pagrindiniai rodikliai yra turizmo paklausa, polinkis keliauti, šalies gebėjimas generuoti keliones, paklausos elastingumas kainai bei naudojamos įvairios socioekonominės charakteristikos.