Turizmo sektoriaus plėtros analizė ir palyginimas, taikant bandomųjų turizmo sąskaitų metodą
Bandomosios turizmo sąskaitos (angl. Tourism Satellite Accounts) – vienas autoritetingiausių ekonominio poveikio matavimo būdų, naudojamas Pasaulinės kelionių ir turizmo tarybos vertinant 176 pasaulio valstybių turizmo sektorius, jų plėtrą bei indėlį į ekonomiką. Jos leidžia palyginti skirtingų valstybių turizmo sektorius, apibūdina gamybą, vartojimą, investicijas, BVP, kaip turizmo paklausos rezultatą, matuoja vietos turizmo pasiūlą, užimtumą, remiantis nacionalinių sąskaitų duomenimis. TSA bando apimti visas netiesiogines išlaidas ir jų indėlį į BVP, užimtumą ir kapitalo investicijas. Šio metodo trūkumas, kad neatsižvelgiama į tai, kad skirtingos valstybės išsiskiria savo unikalumu ir joms dažniausia netinka taikyti tuos pačius vertinimo principus.
Toliau pateikiamuose paveiksluose nagrinėjamos Baltijos valstybės, naudojant TSA pateiktus duomenis.
4 pav. Turizmo sektoriaus generuojamas eksportas 1988-2020 m.*, mlrd. dolerių**
* 2008-2020 m. prognozuojami duomenys
** Sudaryta autorės, remiantis Tourism Satellite Accounting Tool (World Travel and Tourism Council)
Iš pateikto paveikslo matyti, jog numatomas eksporto augimas visame Baltijos regione bei ES, o Lietuvoje jo dydis turėtų pralenkti kaimynes. 2008 m. laukiama, kad turizmo sektoriaus eksportas Lietuvoje sieks 2,3 mlrd. USD (arba 9,5% viso eksporto), Latvijoje – 1,1 mlrd. USD (arba 7,9% viso eksporto), Estijoje – 2,0 mlrd. USD (arba 11,4% viso eksporto), visoje ES – 876,2 mlrd. USD., pasaulyje jis siekia 2.103 mlrd. USD (11,0% viso eksporto).
5 pav. Turizmo sektoriaus grynasis eksportas 1988-2020 m.*, mlrd. dolerių**
* 2008-2020 m. prognozuojami duomenys
** Sudaryta autorės, remiantis Tourism Satellite Accounting Tool (World Travel and Tourism Council)
Iš pateikto paveikslo matyti, kad, nepaisant eksporto augimo, Lietuvoje ir Latvijoje turizmo sektoriaus importas viršija eksportą, ypač tai pasakytina apie Latviją ir šis skirtumas numatoma, kad ženkliai augs ir ateityje blogindamas mokėjimų balanso einamąją sąskaitą – didindamas jos deficitą. Iš Baltijos valstybių vienintelėje Estijoje turistų išlaidų pritraukiama daugiau nei jos piliečiai išleidžia užsienio šalyse.
6 pav. Turizmo sektoriaus sukuriamas BVP 1988-2020 m.*, mlrd. dolerių **
* 2008-2020 m. prognozuojami duomenys
** Sudaryta autorės, remiantis Tourism Satellite Accounting Tool (World Travel and Tourism Council)
Turizmo sektoriaus sukuriamas BVP numatoma, kad augs, ženkliausiu dydžiu – Estijoje, mažiausiai – Latvijoje. 2008 m. laukiama, kad turizmo sektoriaus sukuriamas BVP Lietuvoje sudarys 2,7 mlrd. USD, Latvijoje – 2,4 mlrd. USD, Estijoje – 4,9 mlrd. USD, visoje ES – 1 876,6 mlrd. USD, pasaulyje – 5.890 mlrd. USD.
7 pav. Turizmo sektoriaus sukuriamo BVP dalis bendrame šalies BVP 1988-2020 m.*, % **
* 2008-2020 m. prognozuojami duomenys
** Sudaryta autorės, remiantis Tourism Satellite Accounting Tool (World Travel and Tourism Council)
Estijoje turizmo BVP bendrame BVP sudaro ženkliai didesnę dalį nei kaimynėse.
Lietuvoje ši dalis mažiausia ir numatoma, jog išliks panašiame lygyje. 2008 m. turizmo sektoriaus sukuriamo BVP dalis bendrame šalies BVP laukiama, kad Lietuvoje sudarys 6,2%, Latvijoje – 7,6%, Estijoje – 20,4%, ES – 10,2%, pasaulyje – 9,9%.
8 pav. Darbo vietų skaičius turizmo sektoriuje 1988-2020 m.*, tūkst. **
* 2008-2020 m. prognozuojami duomenys
** Sudaryta autorės, remiantis Tourism Satellite Accounting Tool (World Travel and Tourism Council)
Estijoje sukuriama daugiausiai darbo vietų turizmo sektoriuje iš Baltijos valstybių, Latvijoje jų mažiausiai. 2008 m. laukiama, kad darbo vietų skaičius turizmo sektoriuje Lietuvoje sieks 80,0 tūkst. (5,2% visų darbo vietų ūkyje), Latvijoje – 66,0 tūkst. (11,4% visų darbo vietų ūkyje), Estijoje – 115,5 tūkst. (17,5% visų darbo vietų ūkyje), visoje ES – 23 938,2 tūkst., pasaulyje – 296.522 tūkst.
Pagal Pasaulinės kelionių ir turizmo tarybos reitingus (176 valstybių), Lietuva šiuo metu užima 78 vietą pagal absoliutų turizmo generuojamo BVP dydį, 141 vietą pagal turizmo indėlį į ekonomiką ir 30 vietą pagal plėtros perspektyvų prognozes. Latvija šiuo metu užima 86 vietą pagal absoliutų turizmo generuojamo BVP dydį, 120 vietą pagal turizmo indėlį į ekonomiką ir 117 vietą pagal plėtros perspektyvų prognozes. Estija šiuo metu užima 74 vietą pagal absoliutų turizmo generuojamo BVP dydį, 31 vietą pagal turizmo indėlį į ekonomiką ir 72 vietą pagal plėtros perspektyvų prognozes.
Apibendrinant, remiantis bandomųjų turizmo sąskaitų metodu, pagrindiniai ekonominiai rodikliai turizmo sektoriuje (BVP, eksportas, grynasis eksportas, užimtumas) visose Baltijos šalyse prognozuojami pakankamai pozityviai. Vertinime išsiskiria Estija, turinti itin teigiamas perspektyvas turizmo srityje. Lietuva yra tarpinė, lyginant su kitomis dviem Baltijos šalimis. Tai rodo, kad neišnaudotos galimybės plėtrai, svarbūs vertingos patirties iš Estijos perėmimas.