Į kelionę..

1.3.2.      Turizmo poveikis įvairioms šalies ūkinio gyvenimo sritims, poveikio ekonomikai rodikliai

Norint nustatyti turizmo indėlį, reikalinga atlikti matavimus. Matuojant turizmo apimtis, mastus, įtaką ir vertę, svarbu surinkti, išanalizuoti ir interpretuoti statistinę informaciją tiek atskiro geografinio regiono, tiek šalies ar atskiros vietos požiūriu. Įvertinti turizmo indėlį sudėtinga ir viena didžiausių problemų – tinkamo išeities taško matavimui pasirinkimas. Sudėtinga atskirti turizmo poveikį nuo kitų ekonominių veiklų poveikio. Be to, turizmo statistika nėra pakankamas šaltinis turizmo visapusiškam įvertinimui; susidaro pakankamai didelis laiko lagas, kol statistinė informacija surenkama, apdorojama, išanalizuojama ir pateikiama. Be to, jos pobūdis gana subjektyvus, kadangi priklauso nuo tyrimui pasirinktos imties dydžio ir pobūdžio. Papildant, turistai yra trumpalaikė ir labai mobili populiacija, tai apsunkina statistinės imties procedūras, siekiant užtikrinti statistinį ir metodologinį tikslumą (Holden, 2008).

Nepaisant šių sunkumų yra pripažįstama, kad turizmas yra svarbus veiksnys, veikiantis natūralią ir dirbtinę aplinką, nors labai sudėtinga tiksliai įvertinti, ar jis yra esminis pokyčių veiksnys, ar tik dalis plačiau apimančio proceso, ar juolab nepelnytai kaltinamas/pervertinamas sukeltais pokyčiais, kurie egzistavo dar iki jo pasireiškimo. Vertinant turizmo poveikį svarbu įvertinti jo tęstinumą laike (sezoniškumą) bei geografiją.

Turizmo poveikis gali būti didelio masto ir apčiuopiamas arba nedidelio masto ir neryškus, teigiamas ir neigiamas. Poveikis skirstytinas į tris pagrindines grupes (Holden, 2008; Page, 2007; Holloway, 2006; Cooper, 2005; Telfer, 2007; Cornelissen, 2005; Henderson, 2007; Tribe, 2008):

• Sociokultūrinis poveikis. Tai rezidentų ir turistų tarpusavio sąveikos funkcija. Šis poveikis ryškesnis mažiau išsivysčiusiose šalyse, bet pasireiškia ir išsivysčiusiose šalyse. Bendri neigiami sociokultūrinio turizmo poveikio aspektai: disbalansas tarp turtingesnių turistų ir mažiau ekonomiškai išsivysčiosios šalies šeimininkų, socialinė įtampa, reikalingų darbuotojų atitraukimas iš kitų sektorių, nepatrauklios darbo sąlygos: vaikų darbas, laikinos sutartys, ne visos dienos darbas be parengimo, padidėjusi paklausa žemės panaudojimui, kuri reikalinga ir vietos gyventojams, o to galima pasekmė – žemės kainų infliacija, seksualinis išnaudojimas (kai kuriose šalyse išplitęs sekso turizmas) ir to pasekmė – įvairios prostitucijos formos, pedofilija, prekyba žmonėmis, kitos lytiškai plintančios ligos, nusikalstamumas, vagystės, lošimų verslo augimas, promiskuitetas, komodifikacija (pertvarkomas etniškumas), sceninis autentiškumas, standartizacija. Bendri teigiami sociokultūrinio turizmo poveikio aspektai: stimuliavimas didžiavimosi vietos paveldu, kultūra, ritualais, tradicijomis, žinojimo ribų bei suvokimo apie kitas kultūras ir terpes išplėtimas, to pasekmė – didesnis supratingumas, pritarimas ir žavėjimasis kitomis visuomenėmis, puoselėjama taika tarp bendruomenių, geresnė infrastruktūra bei pagerėjusi gyvenimo kokybę ir vietos gyventojams.
• Poveikis aplinkai. Tiek gamtinė, tiek dirbtinė aplinka yra turizmo pamatas. Dėl to turizmas sukelia nemažai aplinkosauginių problemų. Taip yra dėl to, kad dauguma egzotiškų vietovių, masiškai traukiančių turistus, yra trapios ekosistemos, kuriose turizmo poveikis yra ryškiai matomas. Netinkama turizmo plėtra gali turėti tokia neigiamą įtaką aplinkai: pakrančių erozija, vegetacijos naikinimas, gėlo vandens sūrėjimas, kurio ištekliai paprastai riboti, nešvarumų patekimas į paviršinius vandenis, koralų rifų nykimas, ekologinės įvairovės ir turtingos laukinės gamtos naikinimas, aplinkos užteršimo didėjimas, ekosistemų ir arealų naikinimas, pakrančių ir vandenų išteklių praradimas, pakrančių užterštumas, poveikis gruntiniams vandenims.

Neigiamo poveikio problemą galėtų padėti išspręsti vykdomas ekoturizmas, kuris būtų pagrįstas natūralios gamtos išsaugojimu ir visapusiškai atsakingu elgesiu aplinkai, vykdomi aplinkos auditai bei aplinkosaugos veiksmų programos. Kiti poveikiai aplinkai: žala architektūrinei aplinkai, pasireiškianti netinkama viešbučių plėtra tradiciniame landšafte, miestų pakrikas išsiplėtimas dėl nebuvimo reikiamo planavimo ir plėtros apribojimų, kurortų infrastruktūra gali tapti perkrauta ir nebetinkama funkcionuoti, geros kokybės agrokultūrinė žemė gali būti prarasta dėl turizmo plėtros. Poveikis aplinkai gali būti išreiškiamas per pokyčius (rūšių/populiacijų skaičius), pavojus (gaisrai, erozija, užterštumas), faunos ir floros gyvybingumą (urbanizacija (žemės panaudojimas)). Tačiau iš kitos pusės, galimas ir teigiamas poveikis aplinkai: išsaugojimas/restauravimas senovės paminklų, vietų ir istorinių statinių, nacionalinių ir augalijos bei gyvūnijos parkų kūrimas, rifų ir paplūdimių apsauga, miškų priežiūra.

• Ekonominis poveikis. Daugelis vyriausybių pripažįsta, kad turizmas kuria naujas darbo vietas, padeda vystyti ir modernizuoti ekonomiką. Turizmas siejamas su užsienio valiutos įplaukomis, pajamų generavimu, užimtumo kūrimu, išplėtota pajamų ir mokesčių baze, indėliu į šalies mokėjimų balansą (nematomasis mokėjimų balansas – operacijų (pajamų ir importo) tarp valstybių rezultatas, susijusių su įvairiomis paslaugomis (tarp jų – turizmu) (Theobald, 2005). Be to, turizmas perskirsto išteklius – per tiesiogines turistų išlaidas ar tarptautines investicijas. Neigiamas ekonominis poveikis – mokėjimo balanso teigiama nauda gali būti atsverta padidėjusio polinkio importuoti arba didelės pajamų ekspatrijavimo normos. Aukštesnė infliacija ar kaštai gali neigiamai paveikti vietos ekonomiką. Mažesnės valstybės gali tapti labai priklausomos nuo turizmo. Ekonominis poveikis gali būti išreiškiamas per priklausomybę (dalis BVP), finansus (investicijų kiekį), darbą (užimtumą), infliaciją (vartotojų kainų indeksą), turtą (pajamų augimą ir pasiskirstymą (atlyginimų augimas/ importas)). Taigi turizmo ekonominės naudos aspektai: pajamų šalies ekonomikai generavimas, naujų užimtumo galimybių kūrimas, ekonominių veiklų struktūros ir balanso patobulinimas, verslumo iniciatyvų skatinimas. O potencialios žalos aspektai: ekonominės priklausomybės nuo vienos ekonominės veiklos galimybė, infliacijos nuostoliai, priklausomybė nuo vietos ekonomikos dydžio ir pobūdžio, auganti priklausomybė nuo importuotų prekių, paslaugų, darbo jėgos, kadangi plečiasi paslaugos ir infrastruktūra, ribota investicijų grąža dėl sezoniško vartojimo ir gamybos, turizmo išlaidų „nutekėjimas“ iš vietos ekonomikos, papildomos vietos valdžios išlaidos.

Ekonominį poveikį galima matuoti šiais pagrindiniais aspektais (Holloway, 2006):

• Per pajamas. Pajamos gaunamos iš darbo užmokesčio, palūkanų, nuomos ir pelno. Turizmas yra darbui imli ūkio šaka, dėl to didžiausia dalis pajamų gaunama iš darbo užmokesčio, mokamo tiesiogiai turizmo darbuotojams ir netiesiogiai iš turistų išlaidų. Pajamos didesnės regionuose, kur didesni turistų srautai ir jie apsistoja ilgesnį laiką, kur apsistoja pasiturintys ir dosnesni klientai bei yra daugiau galimybių išleisti pinigus. Paminėtina, kad turizmo vertė didesnė, kur mažos darbo galimybės. Turizmas yra pajamų generatorius trečdaliui besivystančių šalių ir ne tik jose, ypač tose, kuriose mažai veikia kitos pramonės šakos. Nors deklaruojama, kad turizmo srityje darbo užmokestis santykinai mažas, o užimtumas sezoniškas, daugeliu atveju yra priešingai. Pajamos taip pat generuojamos iš palūkanų, nuomos ir pelno iš turizmo verslo. Taip pat įvertintinas apmokestinimas (pridėtinės vertės mokestis, akcizai), kuris dažniausiai perkeliamas turistams ir taip gaunamos didesnės valstybės pajamos. Turizmo svarba šalies ekonomikai gali būti išmatuojama turizmo pajamų dalimi nacionalinėse pajamose. Jei ši dalis svari, tai signalizuoja šalies pavojingą priklausomybę nuo vienos – turizmo – ekonominės veiklos. Yra skaičiuojamas turizmo pajamų multiplikatorius, kuris sustiprina turizmo indėlį pajamoms, kadangi turistų išleisti pinigai bus dar kartą leidžiami gavėjų ir taip visuma padidės. Multiplikatorius yra daugiklis, kuriuo padidėja turistų išlaidos. Jo dydį įmanoma prognozuoti, jei žinomi pinigų „nutekėjimai“(mokesčiai, santaupos, importas, užsienio kapitalo mokėjimai) į ekonomiką. Tuomet multiplikatorius bus atvirkščiai proporcingas šių „nutekėjimų“ daliai bendrose pajamose. Kuo multiplikatorius mažesnis, tuo mažiau ekonomika gaus naudos iš turizmo.
• Per užimtumą. Turizmas aprūpina darbo vietomis šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje. Tai sudaro nemažą dalį bendrame pasaulio užimtume. Didžioji dalis darbuotojų telkiasi apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje. Dauguma šių darbų yra sezoniniai ar ne visos darbo dienos. Matuojant turizmo poveikį, skaičiuojamos darbo vietos, turizmo darbo jėgos procentinė dalis visoje darbo jėgoje. Problema iškyla dėl susijusių su turizmu sričių įtraukimu į bendrą turizmo statistiką (dirbantieji viešbučiuose ar maitinimo įstaigose aptarnauja ne tik turistus). Multiplikatorius, veikiantis pajamas, taip pat veikia ir užimtumą: jei turistai apsistoja tam tikroje vietoje, ten kuriamos darbo vietos, jų darbuotojai ir jų šeimos taip pat perka prekes ir paslaugas, jiems reikia švietimo ir sveikatos priežiūros, o tai skatina kurti darbo vietas šiuose sektoriuose, taip bendras rezultatas – daug daugiau darbo vietų.

• Per mokėjimų balanso būklę. Tarptautiniai turistai perka turizmo paslaugas kitoje šalyje ir tai atsispindi jų ir svečios šalies nacionalinėje sąskaitoje kaip neregimas eksportas ir importas. Turistų mokėjimai savo šaliai atsispindės mokėjimų balanso debete (kaip importas) ir svečios šalies mokėjimų balanso kredite (kaip eksportas). Bendra gavimų vertė eliminavus bendrą mokėjimų vertę per metus rodo šalies mokėjimų balanso turizmo sąskaitos būklę. Jei sąskaita deficitinė, stengiamasi skatinti atvykstamąjį turizmą.
• Per investicijas ir plėtrą. Investicijos į turizmo sektorių privačių investuotojų yra laikomos aukštos rizikos, sunkiau gauti banko paskolą. Tačiau nenoras investuoti gali trukti tik iki tol, kol nepamatomas didelis regiono potencialas, atvykstančių turistų srautai. O kai turizmas pasirodo sėkmingas, norima toliau investuoti ir taip susidaro akceleratoriaus efektas. Įtraukiamos ir kitos pramonės šakos, norinčios gauti naudos iš atvykstančių vartotojų.

Ekonominio poveikio analizė matuoja skirtumą tarp dviejų situacijų – faktinės (status quo) ir hipotetinės. Tam tyrėjas turi prognozuoti hipotetinę situaciją (faktinė, bet be tam tikro elemento). Analizė priklausys nuo to, ar remiamasi potencialaus projekto, įvykio, veiklos ateityje, ar jau įgyvendinto projekto, įvykio, veiklos įvertinimu (Tyrrell ir kt., 2006).

Vienas iš metodų įvertinti turizmo ekonominį reikšmingumą, yra sudarymas turizmo satelito sąskaitų, jos remiasi sąnaudų-išeigos modeliu ir požiūriu, orientuotu į paklausą. Tai rinkinys sąskaitų, naudojamų nustatyti turizmo apimtį ar reikšmingumą ekonomikai (indėlį į BVP, investicijas, mokestines įplaukas, užimtumą, turizmo vartojimą, poveikį šalies mokėjimų balansui (eksportui)), bet ne jo poveikį. Jos vadovaujasi nacionalinių sąskaitų duomenimis (Cooper, 2005).

Vertinant ekonominį turizmo poveikį yra skaičiuojamos vietos ir užsienio turistų išlaidos šalyje ir užsienyje. Svarbu paminėti, kad jų dydis padeda įvertinti ir šalies mokėjimų balanso būklę. (Holden, 2008).

Svarbu atskirti ekonominį poveikį, susijusį su turistų išlaidomis (nuolatinis poveikis ir pokyčiai turistų išlaidose) ir susijusį su turizmo augimu (vienkartinis poveikis, susijęs su statybomis ir finansinėmis turizmo paslaugomis). Šiems skirtingiems poveikiams skaičiuoti taikomi skirtingi metodai: turistų išlaidoms – multiplikatoriaus analizė, turizmo plėtros projektams – projektų įvertinimo metodai (kaštų-naudos analizė).

Multiplikatoriaus modeliai yra naudojami įvertinti ekonominį poveikį turistų išlaidų pokyčių pajamoms, užimtumui, vyriausybės pajamoms ir užsienio valiutai. Jie taip pat gali būti naudojami alternatyvių kaštų apskaičiavimui, įvertinant palyginamų pokyčių efektus kitose ūkio šakose (Cooper, 2005).

Turistų išlaidos patiriamos įvairiose verslo sektoriuose: apgyvendinimo, maitinimo ir gėrimų, transportavimo, komunikacijų, laisvalaikio, mažmeninės prekybos, kelionių organizavimo. Šios išlaidos gali būti tarptautinės ir vietos, tačiau bendra jų vertė atspindi tik dalį ekonominio poveikio. Vertinant ekonominį poveikį, reikia atsižvelgti išlaidų „nutekamumą“ iš vietinės ekonomikos, netiesioginius ir papildomus efektus, pakeitimo ir alternatyviuosius kaštus. „Nutekamumas“ susidaro dėl vietos transporto, importo, prekybos maržų, valstybės mokesčių ir muitų, santaupų (Cooper, 2005).

Apibendrinant įvairius šaltinius, naudojami turizmo poveikio ekonomikai rodikliai (Cooper, 2005; Holden, 2008):

• Valstybės priklausomumas nuo turizmo – turizmo įplaukų dalis bendrame eksporte ir bendrame vidaus produkte. Kuo ši dalis didesnė, tuo valstybė labiau priklausoma nuo turizmo.
• Balanso deficitas/perteklius – lyginamos tarptautinio turizmo įplaukos su tarptautinio turizmo išlaidomis arba šalies gyventojų išlaidos turizmui šalyje ir užsienyje bei užsienio rezidentų išlaidos, pakoreguotos pragyvenimo (minimumo) indeksu šalyje – įplaukos iš užsienio turistų, rezidentų išlaidos turizmui užsienyje.
• Sukurtų darbo vietų turizmo sektoriuje skaičius/ bendro užimtumo dalis.
• Tarptautinių turizmo išlaidų procentinė dalis bendrose turizmo išlaidose.
• Vidaus asmeninių išlaidų procentinė dalis bendrose turizmo išlaidose.
• Vidaus verslo ir valdžios išlaidų procentinė dalis bendrose turizmo išlaidose.
• Bendros turizmo išlaidos (tarptautinės turizmo išlaidos, vietos (verslo, valdžios, namų ūkių)).
• Tiesioginė turizmo pridėtinė vertė (visos darbo dienos darbuotojų skaičius).
• Netiesioginė turizmo pridėtinė vertė (prekių, paslaugų mokesčiai, mokami ūkio šakų, netiesiogiai susijusių su turizmu).

Informacija apie ekonominį poveikį yra naudinga, kadangi padeda planuoti politiką, makroekonominę orientaciją, viešųjų išteklių perskirstymą ir apsaugą.  Nors ekonominis poveikis yra lengviau išreiškiamas ir išmatuojamas nei socialinis ar kultūrinis poveikis, tačiau jį taip pat sudėtinga išmatuoti (Holden, 2008).

Atliekant ekonominio poveikio matavimus, dera nepamiršti, jog turizmas paprastai nėra stabilus pajamų šaltinis, kadangi turistai nepasižymi lojalumu turistinėms vietovėms, tai permaininga ūkio šaka, aukšto sezoniškumo. Turizmo sukuriamos darbo vietos dažniausiai reikalauja nedidelių įgūdžių ir yra mažai apmokamos, be to ne ilgalaikės.

Turizmas yra elastingas kainos ir pajamų atžvilgiu, t.y. jis lengvai paveikiamas nedidelių kainos ir disponuojamų vartotojų pajamų pokyčių.

Apibendrinant, ekonominis turizmo poveikis yra lengviau išreiškiamas ir išmatuojamas nei kiti poveikiai, tačiau jį vertinant taip pat iškyla įvairių problemų. Matavimams taikoma ekonominio poveikio analizė, ypač paplitęs multiplikatoriaus metodas. Dėl potencialaus didelio indėlio į ekonomiką turimas  yra naudojamas daugybės vyriausybių kaip priemonė skatinti ekonominį augimą, kadangi jis suteikia užimtumo didinimo, pajamų ir mokesčių generavimo galimybes.