Turizmo sektoriaus plėtros analizė ir palyginimas, taikant kaštų-naudos analizę

Kaštų-naudos analizėje duomenys grupuojami taip, kad būtų palyginama nauda su kaštais. Šio, kaip ir kitų metodų taikymui labai svarbūs statistiniai duomenys, jų tikslumas ir tinkamumas.

Žemiau pateikiamoje lentelėje trijų Baltijos šalių turizmo sektorių palyginimas, atliekant kaštų-naudos analizę.

13 lentelė. Baltijos šalių turizmo sektoriaus kaštų-naudos analizė 2008 m.*

Lietuva

Latvija

Estija

Planuojama nauda, mlrd. dolerių
Asmeninis turizmo paslaugų ir prekių vartojimas

1,61

1,55

0,94
Verslo ir vyriausybės sektorių turizmo paslaugų ir prekių vartojimas

0,30

0,55

0,54
Eksportas

2,28

1,05

1,97
VISO

4,20

3,16

3,45

Planuojami kaštai, mlrd. dolerių
Vyriausybės sektoriaus išlaidos

0,23

0,15

0,30
Kapitalo investicijos

1,37

1,25

2,82
Importas

3,11

2,13

1,68
VISO

4,71

3,53

4,79

Grynasis rezultatas, mlrd. dolerių

-0,51

-0,37

-1,34

Naudos/kaštų santykis

0,89

0,90

0,72

* Sudaryta autorės, remiantis World Travel and Tourism Council, R. O. Zerbe, Jr. Dw. D. Dively „Benefit-cost anglysis in Theory and Practice“

Kaip matyti iš pateiktos lentelės, visose trijose Baltijos šalyse 2008 m. turizmo kaštai viršytų gaunamą naudą, ypač Estijoje, kadangi joje daromos didelės kapitalo investicijos, patiriama didesnė vyriausybės intervencija  plėtojant turizmo sektorių. Naudos/kaštų santykis rodo, kad išleidus 1 dolerį būtų gauta mažiau nei 1 doleris naudos visose trijose Baltijos valstybėse, ypač Estijoje, kadangi vystant turizmo sektorių patiriama daug išlaidų, o grįžtanti iš investicijų nauda pasireiškia daug vėliau. (Goldman, 1994).

Apibendrinant, Baltijos šalyse prie turizmo plėtros ypač prisideda ES parama. Turizmo sektorius išskiriamas kaip prioritetinė valstybės investicijų sritis.

Lietuvos turizmo sektorius turi dideles galimybes augti, nes Lietuva turi didelį kultūros paveldą ir patrauklią gamtinę aplinką. Kai kurie Lietuvos regionai, pasinaudodami turizmo teikiamomis galimybėmis, galėtų gauti nemažai pajamų ir sukurti ilgalaikių darbo vietų. Dar daug potencialo yra nepanaudota. Šiuo metu turizmo plėtrą Lietuvoje riboja tokie veiksniai, kaip sezoniškumas, per maža laisvalaikio veiklos įvairovė, nepakankamai išvystytos apgyvendinimo paslaugos visoje Lietuvoje, nepakankama turizmo sektoriaus darbuotojų kvalifikacija, taigi išlieka poreikis parengti aiškias nacionalines ir regionines turizmo propagavimo (reklamavimo) strategijas. Latvijos turizmo sektorius taip pat plečiasi, įsisavinami ES fondai, sulaukiama valstybės, verslo paramos, tačiau joje turizmo plėtra kol kas stabdoma to, kad paslaugos nėra diversifikuotos ir didžioji jų dalis koncentruojasi Rygoje, o likę regionai dėmesio sulaukia ženkliai mažiau. Estijos ekonomika pripažįstama labiausiai iš Baltijos valstybių priklausoma nuo turizmo sektoriaus, kadangi jis generuoja gana ženklią dalį BVP ir jos turizmo sektorius pastarąjį dešimtmetį augo sparčiai dėl valstybės vykdomos politikos, investicijų bei ES paramos. Bet taip pat išlieka apribojimų spartesniam augimui: priklausomybė nuo Suomijos rinkos, nepakankamos investicijos į infrastruktūrą, siaura paslaugų pasiūla. Daugeliu atžvilgių Baltijos šalims būtų naudinga bendradarbiauti turizmo organizavimo srityje, nes šios šalys turi bendrų ypatumų ir turizmas visoms trims šalims yra svarbus sektorius. O turizmo plėtros pagrindas turi būti valstybinio ir privataus sektoriaus investicijos į viešąją turizmo infrastruktūrą ir paslaugas, leidžiančios kurti turizmo traukos centrus bei efektyvus ES paramos įsisavinimas, kadangi ES parama nesibaigė su BPD įgyvendinimu, yra naujas programavimo periodas 2007-2013 m., kuriame numatomos investicijos ir į turizmo sektorių.