Multiplikatoriaus modelių analizė

Multiplikatoriaus modeliai skirti įvertinti ekonominį turistų išlaidų pokyčių poveikį pajamoms, užimtumui, vyriausybės pajamoms ir užsienio valiutai.

10 lentelėje pateikiami multiplikatoriai, išskiriant ES struktūrinių fondų (toliau tekste – SF) investicijų pagal BPD poveikį nurodytiems ekonominiams kintamiesiems.

10 lentelė. Multiplikatorių analizė *

Multiplikato-rius

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

Pajamų

1,06

– 0,59

0,71

0,41

1,22

0,68

0,78

0,74

Įvertinant ES SF

39,30

42,26

5,87

Užimtumo

-0,01

-0,17

0,00

-0,05

0,02

0,00

0,00

0,00

Įvertinant ES SF

-0,02

-0,04

0,01

Mokėjimų balanso

Eksporto

1,07

-0,53

0,35

-0,09

0,83

0,33

0,29

0,35

Įvertinant ES SF

19,13

15,92

2,74

Importo

0,58

0,81

0,67

0,76

0,79

0,68

0,67

0,56

Įvertinant ES SF

39,70

36,22

4,45

Gr. eksporto

0,50

-1,33

– 0,32

– 0,85

0,04

– 0,35

– 0,37

– 0,22

Įvertinant ES SF

– 20,56

– 20,30

– 1,71

Investicijų

Pajamoms

2,49

-3,06

2,16

1,70

5,84

2,14

2,35

1,69

Įvertinant ES SF

39,30

42,26

5,87

BVP

2,13

– 6,20

1,12

– 0,45

3,05

0,98

1,34

1,41

Įvertinant ES SF

17,99

24,00

4,91

Eksportui

2,53

– 2,71

1,06

– 0,38

3,97

1,04

0,89

0,79

Įvertinant ES SF

19,13

15,92

2,74

Produkcijos (išeigos)

0,91

-1,21

0,37

-0,11

0,64

0,31

0,44

0,62

Įvertinant ES SF

17,99

24,00

4,91

Pardavimų (sandorių)

0,02

– 0,50

0,02

0,11

0,04

0,07

0,09

0,07

Įvertinant ES SF

3,94

4,89

0,53

*Sudaryta autorės, remiantis BPD įgyvendinimo 2005 m. ataskaita; 2006 m. BPD įgyvendinimo ataskaita; 2007 m. BPD įgyvendinimo ataskaita; Tourism Satellite Accounting Tool (World Travel and Tourism Council)

Apibendrinant 10 lentelėje pateiktą multiplikatorių analizę:

  • Pajamų multiplikatorius skaičiuojamas įvertinant turizmo išlaidų poveikį turizmo pajamoms. Didžiausią teigiamą poveikį pajamoms turizmo išlaidos turėjo 2005 m., kuomet papildomos išlaidos generavo daugiau pajamų nei buvo įdėta sąnaudų. BPD įgyvendinimo laikotarpiu, kuomet turizmo išlaidos ženkliai augo, turizmo pajamos buvo palyginus neženklios. ES struktūrinių fondų indėlis darė įtaką pajamų pokyčiui, kuri ypač išaugo 2007 m.

Vidutiniškai analizuojamu laikotarpiu turizmo išlaidų dalis pajamose sudarė net 98%, iš jų ES SF lėšos – 1%.

  • Užimtumo multiplikatorius skaičiuojamas įvertinant turizmo išlaidų poveikį turizmo sektoriaus darbuotojų skaičiui. Šis poveikis labai neženklus, kai kuriais laikotarpiais neigiamas, t.y. didėjant turizmo išlaidoms, užimtumas mažėjo. Struktūriniai fondai turėjo daryti teigiamą įtaką užimtumo turizmo sektoriuje lygiui, tačiau 2006-2007 m. darbuotojų skaičius tik sumažėjo, nors buvo sukurta apie 2,5 tūkst. darbo vietų įgyvendinant ES projektus. Jei darbuotojų skaičius nebūtų mažėjęs, o liktų  tik ES struktūriniai fondų dėka įsteigtos darbo vietos, šio multiplikatoriaus dydžiai būtų: 2005 m. – 0,03; 2006 m. – 0,07. O jei būtų įsteigta tiek darbo vietų, kiek buvo numatyta pagal BPD, ceteris paribus, vidutinis multiplikatorius 2006-2008 m. siektų 0,04.
  • Mokėjimų balanso multiplikatorius skaičiuojamas įvertinant turizmo išlaidų (su importu) poveikį:
    • Turizmo paslaugų eksportui. Turizmo išlaidų poveikis eksporto augimui buvo neženklus, ypač nuo 2006 m. ES struktūrinių fondų įtaka didžiausia buvo 2006 m.
    • Turizmo paslaugų importui. Importas analizuojamu laikotarpiu augo, tačiau ne taip ženkliai kaip turizmo išlaidos, pažymėtina, kad turizmo išlaidų poveikis importo augimui didesnis nei eksporto augimui, o tai nėra geras ženklas turizmo plėtrai. Prie šio disbalanso iš dalies prisidėjo ir ES SF.
    • Turizmo paslaugų grynajam eksportui. Grynasis eksportas analizuojamu laikotarpiu daugiausia išlaikė mažėjimo tendenciją, dėl to ir multiplikatoriaus reikšmės dauguma laikotarpių neigiamos. ES struktūriniai fondai prisidėjo prie teigiamo eksporto skatinimo poveikio, tačiau importas augo ženkliau analizuojamu laikotarpiu ir jų poveikis buvo nepakankamas, kad grynasis eksportas būtų teigiamas (turizmo paslaugų eksportas viršytų importą).
    • Investicijų multiplikatorius skaičiuojamas įvertinant turizmo investicijų poveikį:
    • Turizmo pajamoms. Didėjant turizmo investicijų, turizmo pajamos taip pat augo. Teigiamą poveikį rodo multiplikatoriaus reikšmės, kurios rodo, kad investicijos į turizmo sektorių duoda pozityvų impulsą turizmo pajamų augimui, šį poveikį sustiprino ir investicijos iš ES SF. Investicijos pajamose sudarė vidutiniškai 34%, o ES SF – apie 1%.
    • Turizmo BVP. Investicijų augimas nelėmė pastovaus turizmo BVP didėjimo, didėjant investicijoms, ir numatomas šio augimo spartėjimas.

ES SF taip pat prisideda prie teigiamo šio augimo poveikio. Investicijos turizmo BVP sudarė vidutiniškai 49%, o ES SF – apie 1%.

  • Turizmo eksportui. Turizmo eksportas auga nepakankamai, lyginant su investicijomis, tai rodo mažėjanti multiplikatoriaus reikšmė pastaraisiais metais. ES SF daro teigiamą poveikį eksporto augimui. Investicijos turizmo eksporte sudarė vidutiniškai 58%, o ES SF – apie 2%.
  • Produkcijos (išeigos) multiplikatorius skaičiuojamas įvertinant turizmo išlaidų poveikį turizmo BVP. Multiplikatoriaus reikšmė pastaraisiais metais auga, tai reiškia, kad didėjant turizmo išlaidoms, BVP taip pat auga, nors ir nepakankamai, kad padengtų turizmo išlaidas. ES SF teigiamai prisideda prie BVP augimo, nors ir didina turizmo išlaidas. Išlaidos, skirtos turizmui, sudaro net 141% BVP, o ES SF – 1%.
  • Pardavimų (sandorių) multiplikatorius skaičiuojamas įvertinant turizmo išlaidų poveikį verslo pajamoms, gaunamoms iš turizmo veiklos. Turizmo išlaidų didėjimas daro labai neženklų poveikį verslo pajamoms, tai pasakytina ir apie ES SF. Išlaidų dalis verslo pajamose siekia net 1 477%, o ES SF – 13%.

Apibendrinant, multiplikatoriaus modelių analizė parodė turizmo investicijų bei išlaidų, išskiriant ES struktūrinių fondų lėšas poveikį pagrindiniams ekonominiams kintamiesiems: pajamoms, užimtumui, mokėjimų balansui, investicijoms, bendrajam vidaus produktui, verslo pajamoms. Daugeliu atvejų turizmo išlaidų pokyčiai nepakankamai veikia teigiamus ekonominių kintamųjų pokyčius, nors ES struktūrinių fondų įtaka prisideda prie pozityvių turizmo sektoriaus poslinkių.