Į kelionę..

Kaštų-naudos analizė

Kaštų-naudos analizėje palyginama nauda palyginama su kaštais. Apskaičiuojamas grynasis rezultatas rodo, ar patirti kaštai atperkami gaunama nauda. Taip pat skaičiuojamas naudos/kaštų santykis, kuris rodo, kiek uždirbama pajamų, išleidus 1 Lt.

9 lentelėje pateikiama kaštų-naudos analizė. Paminėtina, kad į turizmo sektoriaus plėtrą investuojama ir netiesiogiai, tačiau pateiktoje analizėje, siekiant išvengti informacijos netikslumo dėl sektorių kaštų ir pajamų atskyrimo, pateikiamos tik tiesioginės investicijos bei pajamos, sietinos su turizmo sektoriumi.

9 lentelė. Kaštų-naudos analizė 2000-2008 m. *

*Sudaryta autorės, remiantis BPD įgyvendinimo 2005 m. ataskaita; 2006 m. BPD įgyvendinimo ataskaita; 2007 m. BPD įgyvendinimo ataskaita; Tourism Satellite Accounting Tool (World Travel and Tourism Council)

Lentelėje analizuojamas 2000-2008 m. laikotarpis skaidytinas į du laikotarpius: 2000-2004 m. (iki BPD įgyvendinimo) ir 2005-2008 m. (BPD įgyvendinimo ir lėšų iš ES SF gavimas).

Pastebėtina, kad iki 2004 m. grynasis rezultatas buvo teigiamas, t.y. nauda viršijo kaštus – tuo laikotarpiu buvo teigiamas turizmo balansas (eksportas viršijo importą, kadangi Lietuvos gyventojų susidomėjimas kelionėmis užsienyje dar nebuvo didelis). 2000-2003 m. naudos/kaštų santykis buvo teigiamas, kadangi buvo daromos palyginus nedidelės investicijos į turizmo sektorių. BPD įgyvendinimo laikotarpiu grynasis rezultatas ėmė blogėti, o naudos/kaštų santykis mažėti. To priežastis – vystant turizmo sektorių patiriama daug išlaidų, o grįžtanti iš investicijų nauda pasireiškia daug vėliau.

Apibendrinant, kaštų-naudos analizė parodė, kad ES struktūrinių fondų injekcijos į turizmo sektorių taip pat sąlygojo didesnes valdžios sektoriaus bei kapitalo investicijas turizmo infrastruktūrai ir paslaugoms vystyti, dėl to ženkliai išaugo kaštai, o nauda, nors ir augo, tačiau ne taip ženkliai, kadangi jos pasireiškimui reikalingas ilgesnis laikotarpis. Tačiau kadangi turizmo sektorius yra daugiadimensis, glaudžiai susijęs su kitais sektoriais, svarbu paminėti, kad investicijų į turizmo sektorių dėka, naudą per padidėjusias pajamas, eksportą, o taip pat ir didesnes investicijas plėtrai gauna ir kiti sektoriai: daugiau naudos gauna apgyvendinimo sektorius, padidėjus turistų skaičiui, jie suinteresuoti aktyviau steigtis ir siūlyti savo paslaugas, įdarbinti gyventojus ir gauti pelną. Siekiant plėtoti turizmą, daugiau dėmesio skiriama ir transporto sektoriui, jo infrastruktūros gerinimui ir plėtrai, o sutvarkyta infrastruktūra pritraukia daugiau ne tik vietos, bet ir užsienio svečių dėmesio (Estijos pavyzdys). Turizmo sektorius taip pat artimai susijęs su maitinimo sektoriumi, pastarasis auga, kadangi padidėjusių turistų srautų dėka, auga maitinimo paslaugų, maisto produktų ir gėrimų paklausa tiek per apgyvendinimo sektorių, tiek tiesiogiai, o tai įgalina padidinti ir šio sektoriaus pajamas. Plėtojamas telekomunikacijų ir ryšių sektorius taip pat prisideda prie turizmo sektoriaus plėtotės ir gauna dalį naudos dėl padidėjusių turistų srautų, kadangi atvykę turistai naudojasi įvairiomis jų paslaugomis. Naudą taip pat gali patirti ir bankų-finansų sektorius, kadangi turistai naudojasi jų paslaugomis, kurios yra apmokestintos. Be sektorinės naudos yra ženkli regioninė nauda – ne tik Lietuvai kaip regionui Europos Sąjungos viduje, bet ir joje esantiems regionams – apskritims, savivaldybėms. Ypač didelę naudą iš turizmo veiklos patiria pajūryje įsikūrę regionai, taip pat esantieji prie kitų vandens telkinių (ežerų, upių) bei plėtojantys kaimo turizmą arba siūlantys inovatyvias paslaugas, kurios nepriklauso nuo sezoniškumo (Druskininkai).