IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Investicinė politika pagal savo prigimtį yra įpareigota gerinti investicinę aplinką, kurti efektyvią tiesioginių vidaus bei užsienio investicijų skatinimo sistemą, siekiant ilgalaikės šalies ūkio plėtros, ekonomikos augimo ir visuomenės gerovės didinimo. Turizmo sektoriuje įgyvendinama investicinė politika prisideda prie regionų plėtros, naujų darbo vietų kūrimo, verslo iniciatyvos skatinimo, naujų technologijų kūrimo ir diegimo, ekologiškai palankių sričių rėmimo. Kadangi Lietuvoje investicinę politiką formuoja ir įgyvendina LR Ūkio ministerija, į jos įsipareigojimų įgyvendinti, siekiant investicinės politikos tikslų turizmo sektoriuje, sąrašą galėtų įeiti šios priemonės, siūlomos, išanalizavus ir įvertinus teoretikų nuomones bei pateikiant individualią autorės nuomonę:  specialių kredito paslaugų teikimas norintiems investuoti į turizmo sektorių Lietuvos ir užsienio verslininkams lengvatinėmis sąlygomis (nedidelėmis palūkanomis, kompensuojant dalį palūkanų, mokestinės atostogos, paskolų grąžinimo atidėjimas); valstybei priklausančių žemės sklypų, apleistų kultūros ir gamtos objektų su nuolaida ar nemokamas suteikimas turizmo vystymui; lengvatinių tarifų taikymas statybos ir infrastruktūros įsigijimams turizmo plėtrai; specialių turizmo plėtros agentūrų steigimas valstybėse, iš kurių norima pritraukti turistus, siekiant, kad jos vykdytų reklamos kampanijas, formuotų Lietuvos kaip turizmo šalies įvaizdį, tiesiogiai bendrautų su tos valstybės atstovais, gyventojais, organizuotų jiems informacinius renginius; subsidijos turizmo sektoriuje dirbančių darbuotojų mokymams, kvalifikacijos kėlimui; biurokratinių procedūrų steigiant verslą, vykdant žemės paskirties keitimą ribojimas; pasienio formalumų mažinimas; liberali transporto politika (ilgalaikių draugiškų susitarimų dėl turistų transporto organizavimo su kaimyninėmis valstybėmis sudarymas ir palaikymas) Vyriausybė prisidėtų finansuodama šiuos projektus. Visos šios investicijos turėtų duoti rezultatus – investicijų grąžą, pasireiškiančią didėjančiu turistų kiekiu, sukuriamos pridėtinės vertės dydžiu, užimtumo augimu.

Valstybės investicijų politika įgyvendinama, taikant kompleksą teisinių, ekonominių ir organizacinių priemonių. Be šiuo metu įgyvendinamų ir numatomų įgyvendinti investicinės politikos teisinių priemonių, išanalizavus esamą turizmo sektorių reglamentuojančią teisinę bazę, siūloma:  įteisinti rekreacinės gamtonaudos plėtrą (saugomose teritorijose, kuriose yra didžiausias šalies rekreacinis potencialas, jis nepanaudojamas, nes pirmenybė teikiama apsaugai ir reguliuojamam lankymui, o tai riboja turizmo veiklą, trukdo plačiau naudotis esamomis rekreacinėmis galimybėmis); supaprastinti sudėtingą kultūros vertybių registravimo tvarką, kad pastarąsias būtų lengva pritaikyti turizmui, apsaugoti nuo sunykimo,organizuoti juose renginius, konferencijas; aktyviau rengti turizmo specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, pagal kuriuos numatomos dviračių turizmo trasos, vandens turizmo trasos, automobilių turizmo trasos, geležinkelių turizmas, pažintinių takų tinklas; reglamentuoti operatyvesnės ir tikslesnės statistikos apskaitos rengimą, siekiant tiksliau planuoti turizmo sektoriaus plėtrą; įpareigoti sistemingai vykdyti statistinius, apžvalginius, problemų identifikavimo tyrimus. Ekonominių (finansinių) priemonių srityje siūloma: sudaryti palankesnes ekonomines (finansines) sąlygas ypač kaimo turizmo, ekologinio turizmo, pažintinio turizmo vystymui – didesne dalimi nei 50% finansuojant numatomus investicinius projektus; suteikiant valstybės garantijas paskoloms, skirtoms turizmo plėtrai; sudarant lengvatines mokestines sąlygas pradedantiems turizmo verslo atstovams; finansiškai prisidedant prie didelės vertės kultūros objektų rekonstrukcijos (dvarų), perspektyvių gamtos objektų plėtros (ežerų, kurių gelmės ar jose esantys objektai (Platelių ežere esantis nuskendęs kryžius ir pan.) galėtų sudominti nardymo mėgėjus, karstinės įgriuvos Biržų rajone, piliakalniai); sporto, kultūros renginių organizavimo (gatvės diena, stručių varžybos ir pan.); senoviškų lietuviškų tradicijų palaikymo (pagoniškas kaimelis, mūšių inscenizacijos, senoviškos kovos). Organizacinių priemonių srityje siūloma: skatinti sektorių, susijusių su turizmu bendradarbiavimą – užsienio bei vietiniams turistams vienoje duombazėje ar informacinėje agentūroje siūlant visą paketą įvairių paslaugų galimybių: maitinimo, apgyvendinimo, pramogų, susisiekimo, skatinant įvairias bendradarbiaujančių verslų iniciatyvas (apgyvendinimo įmonių bendradarbiavimą su pramogas siūlančiomis, renginius organizuojančiomis bendrovėmis ir pan.).

ES paramos lėšos numato visas minėtas galimybes prisidėti prie turizmo projektų plėtros, kad Lietuvos turizmo potencialas būtų panaudotas, būtų sutvarkyta viešoji turizmo infrastruktūra, užtikrinta turizmo paslaugų įvairovė, keliama turizmo darbuotojų kvalifikacija ir aptarnavimo kokybė, kuriami ir plėtojami turizmo traukos objektai. BPD 2004-2006 m. tai numato per transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimui, aplinkos kokybės gerinimui ir žalos aplinkai prevencijai, darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymui, tiesioginei paramai verslui, informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtrai, viešajai turizmo infrastruktūrai ir paslaugoms, kaimo vietovių pritaikymui ir plėtros skatinimui, mokymui skirtas priemones. 2007-2013 m. tai numatoma per kaimo turizmo veiklos skatinimui, kelių tinklo tobulinimui gerinant saugų eismą ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai, regioninių ekonomikos augimo centrų plėtrai, probleminių teritorijų plėtrai, ekologinio (pažintinio) turizmo,

aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimui ir plėtrai, viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškam pritaikymui turizmo reikmėms, nacionalinės svarbos turizmo projektams, turizmo informacinių paslaugų ir infrastruktūros plėtrai ir turizmo rinkodaros skatinimui, viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtrai regionuose, turizmo paslaugų/produktų įvairovės plėtrai ir turizmo paslaugų kokybės gerinimui skirtose priemonėse. Galimas įgyvendintinų projektų spektras labai platus, apimantis įvairias turizmo sektoriuje spręstinas problemas. Šios problemos kol kas nėra iki galo išspręstos, kadangi lėšų įsisavinimas nėra spartus, nėra skatinami tiksliniai projektai, finansavimo dalis sąlyginai maža. Galimi siūlomi sprendimai: supaprastinti projektų vertinimo procedūras (nuo vidutiniškai 9-12 mėn. – tokia trukmė atgraso nuo paramos siekimo dalį pareiškėjų, mažina investicijų efektyvumą, didina sąnaudas – iki daugiausiai 3-4 mėn.), skatinti tikslinius projektus, siūlant tiek viešiems, tiek privatiems investuotojams idėjas įgyvendinti drauge su ES ir valstybe įvairius didelės vertės projektus – tai pritrauks investuotoju, suteiks apsaugą, skatins papildomos iniciatyvos išaugimą, didinti valstybės finansuojamą projektų dalį, taip pat siekti šios dalies didinimo ir iš Europos Sąjungos, juolab, kad turizmo sektorius yra nustatytas kaip prioritetinis ūkio sektorius.

Remiantis turizmo sektoriaus ir jo rodiklių teorine samprata, įvairių mokslinių šaltinių pateikiamomis koncepcijos, įžvelgiami šie pasiūlymai Lietuvos turizmo sektoriaus plėtrai: daugiau dėmesio skirti ekoturizmo plėtrai – skatinant individualų keliavimą, sudarant individualius keliavimo maršrutus pagal turisto poreikį, siūlant gražiausius ir įdomiausius gamtos, floros ir faunos, kultūros objektus, derinant bei tariantis su vietos gyventojais, kad šie priimtų keliaujančius, papasakotų jiems apie šalies tradicijas, pavyzdžiu rodytų, kaip gerbti aplinką, būtų taikoma aktyvi aplinkosauginė reklama (tvarkyti šiukšles, valyti vandens telkinius, plauti gatves, suteikti reprezentatyvią išvaizdą viešiems objektams (pradedant viešuoju transportu, baigiant reklamos stendais), tausoti miškus). Neignoruotina dar viena turizmo rūšis – socialinis turizmas (visi turi teisę į turizmą). Tam valstybės mastu turėtų būti sukurta nacionalinė socialinio turizmo programa, pagal kurią turizme (kaip keliautojai ar kaip darbuotojai) galėtų dalyvauti mažas pajamas gaunantieji, neįgalieji, senyvo amžiaus žmonės, būtų sudaromos dėl socialinio turizmo dvišalės ir daugiašalės sutartys, organizuojami įvairūs mokymai darbuotojai, skiriamos subsidijos ekonomiškai, socialiai ar fiziškai remtinoms grupėms. Svarbu nepamiršti, kad turizmo paklausą sąlygoja ne tik turizmo produkto kaina, bet ji siejasi ir vartotojų įpročiais, kelionių motyvacija, įvaizdžiais. Dėl to pasiūlymas – formuoti šiuos įpročius užtikrinant aukštą aptarnavimo ir paslaugų kokybę, kuriant motyvaciją siūlant įvairias inovacijas (naujas pramogas ar senų pramogų pritaikymą naujaip),

galimybes gauti kompleksines paslaugas (keliavimas geležinkeliais abonentiniu bilietu ir pan.), formuoti įvaizdžius spalvinga, gyva reklama populiariuose televizijos kanaluose (BBC ir kt.), informaciniais renginiais tarptautiniuose turizmo centruose ir parodose.  Siekiant geriau pažinti vartotojus, tobulinti teikiamas paslaugas, labai svarbu gauti grįžtamąjį ryšį iš turistų, tai įmanoma padaryti siūlant užpildyti įvairias nesudėtingas ir trumpas apklausas raštu ar žodžiu, pasiteiraujant po kažkurio laiko telefonu.

Vienas iš metodų, taikytų darbe matuojant ES struktūrinių fondų įtaką turizmo sektoriui bei panaudojimo efektyvumą – vertinimas pagal ES nustatytų įgyvendinimo rodiklių pasiekiamumą. Pagal BPD didelė dalis rodiklių nepasiekta, įgyvendinta tik dalinai – prisidėta prie turizmo objektų steigimo ir plėtojimo, užimtumo didinimo, investicijų pritraukimo, turistų pritraukimo didėjimo, kaimo turizmo vystymo. Tai rodo tiek, kad BPD nustatyti rodikliai buvo pernelyg ambicingi, tiek tai, kad buvo nepakankamas susidomėjimas ES siūloma parama bei įsipareigojimas įgyvendinti numatytus tikslus. Teiktini pasiūlymai: mažinti administracinius ir biurokratinius trukdžius projektų vertinimo etape atsakingose agentūrose (trumpinti laikotarpį iki 3-4 mėn.), didinti finansuojamą dalį iš valstybės ir ES, atsakingoms agentūroms drauge su ministerijomis organizuoti daugiau informacinių-reklaminio-pristatomojo pobūdžio nemokamų renginių apie ES paramos galimybes ir naudą (šiuo metu informaciniai renginiai skelbiami jau prasidėjus kvietimams teikti paramos paraiškas ir jie daugiau skirti konsultantams, rengiantiems dokumentaciją,  o ne pareiškėjams, siekiant juos sudominti).

Kaštų-naudos analizės teorinis metodas, pritaikytas darbe matuojant ES struktūrinių fondų įtaką turizmo sektoriui bei panaudojimą parodė, kad ES struktūrinių fondų injekcijos į turizmo sektorių taip pat sąlygoja didesnes valdžios sektoriaus bei kapitalo investicijas turizmo infrastruktūrai ir paslaugoms vystyti, dėl to ženkliai išauga kaštai, o nauda, nors ir auga, tačiau ne taip ženkliai, kadangi jos pasireiškimui reikalingas ilgesnis laikotarpis. Tačiau kadangi turizmo sektorius yra daugiadimensis, glaudžiai susijęs su kitais sektoriais, svarbu paminėti, kad investicijų į turizmo sektorių dėka, naudą per padidėjusias pajamas, eksportą, o taip pat ir didesnes investicijas plėtrai gauna ir kiti sektoriai: daugiau naudos gauna apgyvendinimo sektorius, padidėjus turistų skaičiui, jie suinteresuoti aktyviau steigtis ir siūlyti savo paslaugas, įdarbinti gyventojus ir gauti pelną. Siekiant plėtoti turizmą, daugiau dėmesio skiriama ir transporto sektoriui, jo infrastruktūros gerinimui ir plėtrai, o sutvarkyta infrastruktūra pritraukia daugiau ne tik vietos, bet ir užsienio svečių dėmesio (Estijos pavyzdys). Turizmo sektorius taip pat artimai susijęs su maitinimo sektoriumi, pastarasis auga, kadangi padidėjusių turistų srautų dėka, auga maitinimo paslaugų,

maisto produktų ir gėrimų paklausa tiek per apgyvendinimo sektorių, tiek tiesiogiai, o tai įgalina padidinti ir šio sektoriaus pajamas. Plėtojamas telekomunikacijų ir ryšių sektorius taip pat prisideda prie turizmo sektoriaus plėtotės ir gauna dalį naudos dėl padidėjusių turistų srautų, kadangi atvykę turistai naudojasi įvairiomis jų paslaugomis. Naudą taip pat gali patirti ir bankų-finansų sektorius, kadangi turistai naudojasi jų paslaugomis, kurios yra apmokestintos. Be sektorinės naudos yra  regioninė nauda – ne tik Lietuvai kaip regionui Europos Sąjungos viduje, bet ir joje esantiems regionams – apskritims, savivaldybėms. Ypač didelę naudą iš turizmo veiklos patiria pajūryje įsikūrę regionai, taip pat esantieji prie kitų vandens telkinių (ežerų, upių) bei plėtojantys kaimo turizmą arba siūlantys inovatyvias paslaugas, kurios nepriklauso nuo sezoniškumo (Druskininkai). Kadangi tikėtina, kad nauda sugrįš, pasiūlymas dėl kaštų (ES struktūrinių fondų paramos): įgyvendinti bei siūlyti idėjas įgyvendinimui tikslinių projektų, svarbių visos valstybės, o ne tik atskiro verslo subjekto, lygiu (sporto stadiono statybų, naujų turizmo traukos objektų kūrimo, naudojantis gamtiniais, kultūriniais, paveldo ištekliais, paveldo statinių atstatymo ir pritaikymo turizmo reikmėms (dvarų ir kaimų, juose organizuoti istorines kovas, senoviškų lietuviškų tradicijų pristatymus), darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, inovatyvių pramogų ir poilsio kompleksų statybų, kuriuose būtų siūlomas inovatyvus gamtos-sporto-bendravimo draugų rate derinys (Druskininkų pavyzdžiu galėtų pasekti Birštonas, turintis įstabią gamtą ir galintis tapti stipriu kurortinių miestų konkurentu), tarptautinių muzikos renginių, festivalių organizavimo (į šiuos renginius pritraukiami žmonės iš aplinkinių valstybių, drauge jiems pasiūlant laisvą likusį laiką praleisti keliaujant po Lietuvą, gražiausias ir įdomiausias jos vietas).

Multiplikatoriaus modelių analizės teorinis modelis parodė turizmo investicijų bei išlaidų, išskiriant ES struktūrinių fondų lėšas poveikį pagrindiniams ekonominiams kintamiesiems: pajamoms, užimtumui, mokėjimų balansui, investicijoms, bendrajam vidaus produktui, verslo pajamoms. Daugeliu atvejų turizmo išlaidų pokyčiai nepakankamai veikia teigiamus ekonominių kintamųjų pokyčius, nors ES struktūrinių fondų įtaka prisideda prie pozityvių turizmo sektoriaus poslinkių, nors ši analizė atskleidė neefektyvų turizmo išlaidų panaudojimą. Tačiau paminėtini šie teigiami ES struktūrinių fondų poveikiai ekonomikai, turizmo sektoriui bei visai valstybei: jų dėka sukurtos galimybės plėtoti turizmo infrastruktūrą, vykdyti statybas, renovacijas ir remontus, skirtus turizmo objektams, turizmo paslaugų teikimui; taip pat buvo paskatintas verslumas tų žmonių, kurie nekintant aplinkybėms užsiimtų žemės ūkio veikla, t.y. užsiėmimas alternatyviomis veiklomis kaime (kaimo turizmu), kurios generuoja pajamas tiek paslaugas teikiančiam asmeniui, tiek visai jo šeimai,

tiek kitiems kaimo gyventojams sudarančiomis užimtumo galimybes, pritraukti turistų srautai didina bendrąjį vartojimą tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo bei ryšių paslaugoms, o tai teigiamas indėlis verslui bei valstybei mokesčių forma; be to užsienio turistai įsiveža į šalį užsienio valiutą, kuri lieka Lietuvoje užsienio valiutos atsargų forma, be to kuriamos darbo vietos tiek tiesiogiai turizmo sektoriuje, tiek su juo susijusiuose sektoriuose – tai prisideda prie nedarbo mažinimo šalyje. Struktūriniai fondai be abejonės teigiamai prisidėjo prie visų minėtų efektų, tačiau taip pat dar daugybė dalykų yra siektinų – transporto infrastruktūros ir sistemos vystymas, kadangi tai pritraukia turistų, ypač atvykstančių iš užsienio, pasitikėjimą, užtikrina lojalumą (Estija šiuo požiūriu sektinas pavyzdys), dar aktyvesnis alternatyvaus verslo steigimas kaimo vietovėse, padėsiantis mažinti regioninę atskirtį (neretai per mažas susidomėjimas būna nulemtas informacijos stoka, sudėtingų finansinių paramos įsisavinimo procedūrų tvarka, asmeninių lėšų stoka), o ES parama šių trūkumų šalinimui ir toliau numato teikti paramą, kurią svarbu visą įsisavinti didžiausią ekonominį, finansinį, socialinį poveikį turinčiuose projektuose, įvertinus ir išanalizavus jų prognozuojamus grąžos rodiklius, pajamingumą, socialinį ir ekonominį efektą. Tam galėtų būti sukurta atskira viešai prieinama ir taikoma metodika, kad visi norintieji investuoti ar turintys idėją ir norintys pritraukti lėšų galėtų pasiskaičiuoti būsimą naudą. Tai leistų išvengti daugybės neveiksmingų, neatsiperkančių projektų įgyvendinimo.

Atliktas individualaus investicinio projekto vertinimas – tai praktinis požiūris į ES struktūrinių fondų panaudojimą. Šis vertinimas parodė, kaip ES struktūriniai fondai veikia makroekonominiu ir makroekonominiu lygiu. finansiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu, įvertinus rizikos veiksnius, investicijos į projektą naudingos, tai reiškia ES lėšos būtų panaudotos efektyviai. Tai sudaro sąlygas daryti prielaidas, kad kiti, adekvatūs investiciniai projektai gali būti vertinami ir turėti labai panašią įtaką ES paramos dėka. Tačiau makroekonominiu požiūriu tai tik vienas, sąlyginai mažos vertės projektas, kurio įgyvendinimo rezultatai neženkliai prisidės prie bendro užimtumo, sukuriamos pridėtinės vertės, socialinio efekto. Tačiau jis – pavyzdys smulkiojo verslo, alternatyvios ne žemės ūkio veiklos kaime, galintis tokiu būti daugybei kitų dar nerealizuotų idėjų. Pasiūlymas: aktyviau vykdyti viešinamąją veiklą (dabar į ją žiūrima kaip į formalumą) efektyviems, atsiperkantiems projektams, tuo paskatinant toliau steigtis ir plėtotis smulkiam ir vidutiniam verslui turizmo srityje.

Atlikta bandomųjų turizmo sąskaitų analizė bei trijų Baltijos valstybių palyginimas parodė esamą ir laukiamą trijų Baltijos valstybių eksporto bei jo dalies, BVP, užimtumo augimą, tačiau svarbu suvaldyti ir didėjantį importą,

kuris sąlygoja neigiamą grynąjį mokėjimų balanso rezultatą, vienintelėje Estijoje jis teigiamas ir sektinas likusių Baltijos valstybių. Estijos pavyzdys sektinas ir dėl kitų rodiklių vystimosi – BVP, darbo vietų skaičiaus. Kaštų-naudos analizė atskleidė, kad šiuo metu daugiausia investicijų į turizmo sektorių daroma Estijoje, kurioje po tam tikro laikotarpio turėtų atsirasti ir grįžtamoji nauda. Turizmo sektoriaus plėtros veiksniai visose Baltijos valstybėse panašūs – sezoniškumas, daug neišnaudoto potencialo, infrastruktūros, technologijų, žmogiškojo kapitalo stoka, tačiau turizmas – sritis, turinti galimybes generuoti dideles pajamas šalies ūkiui, dėl to šios problemos turi ir gali būti sprendžiamos valstybės investicinės politikos bei ES struktūrinių fondų, jų efektyvesnio panaudojimo dėka. Tačiau Lietuva turi galimybę išsiskirti ir galbūt netgi tapti lydere tarp Baltijos šalių, kadangi 2009 m. mūsų valstybei ypatingi – Vilniui kaip kultūros sostinei ir visai Lietuvai, švenčiančiai valstybingumo tūkstantmetį. Visi renginiai, organizuojami šiomis progomis turėtų padėti išeliminuoti sezoniškumo veiksnį ir sutraukti nemažą kiekį užsienio turistų, kurie, vėl sugrįš į Lietuvą atostogų ar verslo turizmo tikslais, jei gaus teigiamą efektą iš šių renginių organizacijos kokybės, turizmo ir susijusiuose sektoriuose dirbančiųjų aptarnavimo aukšto lygio, pakankamai išplėtotos infrastruktūros, apgyvendinimo, maitinimo, ryšių sektorių, bet svarbiausia – dėmesio jų poreikiams ir pastangų sukurti šiltą draugišką tarpusavio ryšį tarp gal netgi nesusijusių tautybių žmonių, kuris yra vienas esminių kaip ir bet kuriame versle, taip ir turizme. Pasiūlymas: naudoti viešumo priemones, įsisavinant lėšas didelės vertės nacionalinio ir tarptautinio lygio projektuose, kad būtų užtikrintas lėšų skaidrumas, pavyzdžiui, skelbti internete, laikraščiuose informaciją apie įvykdytus pirkimus, jų sąlygas, paskelbtus laimėtojus, sutartas kainas, suskirsčius projektus į etapus, kiekvieno etapo pabaigoje atsiskaityti už darbus, įvardinti rezultatus.