Atskiro investicinio projekto kaimo turizmo sodybai vertinimas

Kaimo turizmas – viena svarbiausių ir sparčiausiai besiplėtojančių turizmo krypčių. ES skiria nemažą dėmesį kaimo turizmo kaip alternatyvios, ne žemės ūkio veiklos kaimo vietovėse plėtotei. 2004-2006 m. programavimo periodu kaimo turizmo sričiai skirta mažiausiai 34,8 mln. Lt (pagal 4.4. priemonę) ES lėšų. 2007-2013 m. laikotarpiu, sulaukus didelio pareiškėjų susidomėjimo, numatoma skirti mažiausiai 213,1 mln. Lt (pagal KPP programą) ES lėšų. Tai rodo tiek iniciatyvą iš Europos Sąjungos remti kaimo turizmo plėtrą, tiek pačių pareiškėjų suinteresuotumą bei perspektyvų įžvalgas.

Į ES paramą kaimo turizmo vystymui pagal 4.4. priemonę sudarytos sąlygos pretenduoti ne visiems, bet atitinkantiems nustatytus reikalavimus.

11 lentelėje pateikiami pagrindiniai reikalavimai pareiškėjams, pretenduojantiems į ES paramą kaimo turizmo plėtotei pagal KPP.

11 lentelė. Pagrindiniai reikalavimai pareiškėjams, pretenduojantiems į ES paramą kaimo turizmo plėtotei pagal KPP*

Paramos dydis Finansuojama iki 50% tinkamų finansuoti išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui – 690 560 Lt. Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2007-2013 m. pagal KPP – 1 381 120 Lt.
Galimi pareiškėjai
  • Kaimo gyventojai.
  • Ūkininkai.
Tinkamumo kriterijai
  • Atitiktis priemonės keliamiems tikslams bei remiamoms veikloms.
  • Pareiškėjo įsiskolinimų valstybės ir Sodros biudžetams nebuvimas.
  • Nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama, priklauso nuosavybės teise.
  • Įsipareigojimas apdrausti įsigytą turtą.
  • Įsipareigojimas nekeisti veiklos ne mažiau kaip 5 m. po paramos sutarties pasirašymo.
  • Projekte numačius statybos ar infrastruktūros įrengimo darbus, reikia pateikti techninį projektą, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.
  • Atitiktis ekonominio gyvybingumo rodikliams (grynasis pelningumas, skolos rodiklis, paskolų padengimo rodiklis, vidinė grąžos norma).
  • Kaimo turizmo paslaugoms teikti kvalifikacija arba ne mažesnė nei 1 m. patirtis.
  • Projekto vieta – kaimo vietovė (ne daugiau kaip 3 000 gyventojų).
  • Naujai kuriamos kaimo turizmo sodybos plotas yra ne mažesnis kaip 0,7 ha.
  • Atstumas nuo naujai kuriamos sodybos iki magistralinių kelių ne mažesnis negu 0,5 km.
  • Kambarių (numerių) skaičius apgyvendinamosiose patalpose negali viršyti 20 numerių.
Tinkamos finansuoti išlaidos
  • Pastatų ir (arba) statinių (apgyvendinimo, poilsiautojų maitinimo, gamybinių, amatų plėtros, kitų) statyba ir rekonstrukcija, įskaitant statybinių medžiagų įsigijimą ir darbus ūkio būdu.
  • Nauja technika, technologiniai įrengimai, įranga, skirta projekto reikmėms (poilsio paslaugoms, laisvalaikiui ir renginiams organizuoti, poilsiautojų maitinimo paslaugoms teikti, kompiuterinė ir programinė įranga, kita).
  • Infrastruktūros kūrimas projekto įgyvendinimo vietoje (apšvietimas, privažiavimas, vandens tiekimo (įskaitant vandens gręžinį) ir nuotekų šalinimo bei valymo sistemos, prieiga prie gamtos objektų, pakrančių sutvarkymas, poilsio, sporto aikštelių įkūrimas, informaciniai stendai, turistinių vietų nuorodos, kita).
  • Kaimo turizmo, stovyklaviečių paslaugų teikimo rinkodara, plėtra (interneto svetainės sukūrimas, kita).
    • Projekto viešinimo išlaidos.
    • Bendrosios išlaidos (verslo plano parengimas, konsultacijos).
Prioritetiniai projektų atrankos kriterijai
  • Pareiškėjas nėra gavęs EB investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.
  • Pareiškėjas vykdo veiklą kaimo vietovėje ne mažiau kaip 2 pastaruosius metus.
  • Pareiškėjas yra ūkininkas iki 40 metų.
  • Projekte numatyta tradicinė sodyba su tradicine kaimo architektūra, tautiniu paveldu.
  • Projekto vidinė grąžos norma yra didesnė.

*Sudaryta autorės, remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos

skatinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, 2008

Iš pateiktos lentelės darytinos išvados: ES orientuojasi į naujų turizmo objektų steigimą ir esamų plėtrą kaimo vietovėse. Alternatyvia žemės ūkiui veikla skatinami užsiimti jauni, dar paramos negavę ūkininkai ir kaimo gyventojai.

Numatyta parama įvairioms išlaidoms finansuoti: nuo statybų iki sodybos viešinimo. Tačiau maksimalus paramos intensyvumas tik 50%, vadinasi, likusios dalies išlaidų finansavimui svarbu užtikrinti kitų šaltinių gavimą: nuosavas ar skolintas lėšas, o tai gana sudėtinga pradedantiesiems verslą. Tokiu būdu yra apibrėžiamos ribos galintiems ir norintiems pretenduoti į paramą, taip siekiant užtikrinti įgyvendinamų projektų sėkmę ir perspektyvas.

Toliau pristatomas investicinio projekto, kuriuo siekta bei buvo patvirtinta ES parama pagal KPP.  Bendras projekto poreikis: 1 894,5 tūkst. Lt: 690,6 tūkst. Lt ES paramos, 895,4 tūkst. Lt nuosavų lėšų, 400,0 tūkst. Lt skolintų lėšų. Prašoma didžiausia galima paramos suma vienam projektui. Pareiškėjas – ūkininkas iki šiol nevykdęs kaimo turizmo veiklos.

Projekto tikslas (suderintas su KPP) – naujos kaimo turizmo sodybos Lietuvoje įsteigimas, plėtojant kaimo turizmą ir siekiant gerinti šalies smulkaus verslo situaciją bei gyvenimo kokybę, didinant gyventojų užimtumą ir pajamas kaime.

Projekto uždaviniai (suderinti su KPP):

  • Naujos kaimo turizmo paslaugas teikiančios sodybos įkūrimas, didinant nakvynės vietų skaičių kaimo turizme ir gerinant rekreacinę infrastruktūrą rajone bei plėtojant ne žemės ūkio veiklą;
  • Kaimo turizmo paslaugų plėtojimas, ir patrauklumo didinimas, plečiant jų įvairovę ir gerinant kokybę.
  • Kaimo paveldo ir architektūros išsaugojimas bei puoselėjimas.
  • Vandens turizmo ir sveikos gyvensenos propagavimas.
  • Naujų darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse ir užimtumo didinimas.

Numatomi projekto rezultatai:

  • Pastatyti gyvenamosios paskirties ir pritaikyti kaimo turizmo veiklai ūkiniai pastatai bei kiti statiniai, ir teikiamos kuo įvairesnės aukštos kokybės kaimo turizmo paslaugos.
  • Sodyboje įrengti 10 kambarių (numerių) ir 30 nakvynės vietų (lovų).
  • Sutvarkyti aplinką bei priėjimą prie upės, kuri yra svarbi vandens turizmo trasa Lietuvoje, papildant maršrutą dar vienu turistiniu objektu.
  • Išsaugoti ir atnaujinti senos architektūros ūkinį pastatą, saugant kultūrinį vietovės paveldą.
  • Apsirūpinti reikiama kaimo turizmo paslaugoms teikti įranga, baldais ir inventoriumi.
  • Vidutiniškai per metus pritraukti apie 1,6 tūkst. svečių.
  • Sukurti 3 naujos darbo vietos vietiniams rajono gyventojams.
  • 2008-2012 m. laikotarpiu uždirbti apie 880,7 tūkst. Lt pajamų ir apytiksliai 421,5 tūkst. Lt grynojo pelno bei pasiekti 10,8% projekto vidinę grąžos normą (VGN).

Projekto trukmė – 24 mėn. Projekto veiklos:

  • Pirkimų konkursų organizavimas (statybos darbams, įrengimui ir t.t.).
  • Statybos darbai.
  • Įrengimo darbai.
  • Darbuotojų įdarbinimas.
  • Viešinimas.
  • Draudimas.
  • Mokėjimo prašymų teikimas.
  • Kaimo turizmo veiklos vykdymas.

Atitiktis ekonominio gyvybingumo rodikliams, remiantis Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėmis (LR Žemės ūkio ministerija, 2007):

  • Grynasis pelningumas – grynojo pelno ir pardavimo pajamų, įskaitant dotacijas pajamoms, santykis, proc. Reikalaujamas ne mažesnis nei 1% grynasis pelningumas antraisiais ir visais kitais planuojamojo laikotarpio metais po projekto įgyvendinimo pabaigos metų. Projekte numatytas 45-54% grynasis pelningumas.
  • Skolos rodiklis – visų įsipareigojimų santykis su turtu. Reikalaujama ne didesnė nei 0,6 reikšmė projekto įgyvendinimo laikotarpio metais ir visais kitais planuojamojo laikotarpio metais po projekto įgyvendinimo pabaigos metų. Projekte numatytas 0,0-0,3 dydis.
  • Paskolų padengimo rodiklis – pagrindinės veiklos pinigų srautų per finansinius metus, įskaitant dotacijas santykis su grąžintomis paskolomis, įskaitant palūkanas. Reikalaujama ne mažesnė nei 1,25 reikšmė projekto įgyvendinimo laikotarpio metais ir visais kitais planuojamojo laikotarpio metais po projekto įgyvendinimo pabaigos metų. Projekte numatytas 2,1-12,1 dydis.
  • Vidinė grąžos norma – ūkio subjekto investuoto kapitalo vertės ataskaitinių metų pabaigoje (ilgalaikis turtas (išskyrus finansinį turtą), atsargų, biologinio turto, gautinų prekybos skolų, skolų tiekėjams, gautų išankstinių apmokėjimų, planuojamojo laikotarpio metų pagrindinės veiklos pinigų srautų ir investicinės veiklos pinigų srautų sumos funkcija. Reikalaujamas ne mažesnė nei 6,5% VGN. Projekto numatyta VGN siekia 10,8%.

12 lentelėje pateikiamas investicinio projekto atitiktis kitiems keliamiems reikalavimams, įvardintiems 11 lentelėje.

12 lentelė. Investicinio atitiktis keliamiems reikalavimams*

Projekto atitiktis kitiems tinkamumo reikalavimams
  • Pareiškėjo įsiskolinimų valstybės ir Sodros biudžetams nebuvimas.
  • Nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama, priklauso nuosavybės teise.
  • Projekte numatytiems statybos ar infrastruktūros įrengimo darbams, pateikiamas techninis projektas, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.
  • Išklausyti kursai, suteikiantys kvalifikaciją kaimo turizmo paslaugoms teikti.
  • Projekto vieta – kaimo vietovė (ne daugiau kaip 3 000 gyventojų).
  • Naujai kuriamos kaimo turizmo sodybos plotas yra ne mažesnis kaip 0,7 ha.
  • Atstumas nuo naujai kuriamos sodybos iki magistralinių kelių ne mažesnis negu 0,5 km.
  • Kambarių (numerių) skaičius apgyvendinamosiose patalpose – 10 numerių.
Tinkamos finansuoti išlaidos
  • Pastatų ir (arba) statinių statyba, įskaitant statybinių medžiagų įsigijimą ir darbus ūkio būdu.
  • Nauja technika, technologiniai įrengimai, įranga, skirta projekto reikmėms.
  • Infrastruktūros kūrimas projekto įgyvendinimo vietoje.
    • Projekto viešinimo išlaidos.
    • Bendrosios išlaidos (verslo plano parengimas, konsultacijos).
Atitiktis prioritetiniams projektų atrankos kriterijams
  • Pareiškėjas nėra gavęs EB investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.
  • Pareiškėjas yra ūkininkas iki 40 metų.
  • Projekte numatyta tradicinė sodyba su tradicine kaimo architektūra, tautiniu paveldu.
  • Projekto vidinė grąžos norma yra didesnė.

*Sudaryta autorės, remiantis investicinio projekto kaimo turizmo sodybai informacija

Iš pateiktos informacijos ir 12 lentelės duomenų – pareiškėjas yra tinkamas pretenduoti į ES paramą, atitinkamą keliamus reikalavimus, taip pat turi galimybių atliekant prioritetiškumo vertinimą.

Vertinimo dėl paramos suteikimo procese, investiciniai projektai analizuojami ir įvertinami, atsižvelgiant į finansinį, ekonominį ir socialinį aspektą, su projektu sietiną riziką. Taip siekiama palyginti investicijų naudos efektą, lyginant su investicijų, išlaidų dydžiais. Toliau atliekamas investicinio projekto vertinimas minėtais aspektais:

  • Finansinis aspektas. Bendras finansavimo (investicijų) poreikis – 1 894,5 tūkst. Lt 2008-2010 m. laikotarpiu.
    • Numatoma gauti pajamas, teikiant apgyvendinimo ir poilsio bei pramogų paslaugas. Remiantis statistiniais duomenimis, planuojamas vidutinis metinis užimtumas sodyboje – 40%. Numerio kaina parai, remiantis tame rajone teikiančių adekvačias paslaugas konkurentų duomenimis, sieks 250-300 Lt, į kurią įeina visas kompleksas poilsio ir pramogų paslaugų. Numatoma vykdyti veiklą ištisus metus. Apibendrinant, metinės pajamos, įgyvendinus projektą, siektų 317,3 tūkst. Lt.
    • Bus patiriamos sąnaudos: veiklos ir finansinės veiklos. Į veiklos sąnaudas įeina 3 darbuotojų darbo užmokestis su mokesčiais, transporto ir kuro, elektros energijos, ryšių ir ūkinės sąnaudos, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, viešinimo sąnaudos (privalomos), mokesčiai už verslo liudijimą, draudimo sąnaudos (privalomos), kitos sąnaudos (rezervinės – 5%). Lt. Finansinės veiklos sąnaudas apima palūkanų už kreditą mokėjimai. Metinė sąnaudų suma sudaro nuo 23,8 iki 152,9 tūkst. Lt.
    • Įvertinus pajamas ir sąnaudas, numatomas 246,1-317,3 tūkst. Lt kasmetinis bendrasis pelnas ir 109,6-197,6 tūkst. Lt kasmetinis grynasis pelnas, pradėjus vykdyti veiklą.
    • Prognozuojami pinigų srautai apima pinigų srautus iš pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos. Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos pirmaisiais metais dėl patiriamo investicinių išlaidų PVM bei grynojo nuostolio bus neigiami, o vėlesniais laikotarpiais, pradėjus vykdyti ūkinę komercinę veiklą – teigiami ir viršys 250 tūkst. Lt (tai daugiausia lems grynasis pelnas, nusidėvėjimas bei susigrąžinamas investicinių išlaidų PVM). Grynųjų pinigų srautų iš investicinės veiklos kitimas prognozuojamas tik kuomet daromos investicijos ir dėl įsigijimų šie srautai bus neigiami. Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos  pradžioje numatomi teigiami dėl ES paramos gavimo, ūkininko daromų įnašų bei kredito įstaigos suteiktos paskolos. Vėliau jie taps neigiami dėl paskolos dengimo bei palūkanų mokėjimo kredito įstaigai, tačiau neigiami dydžiai vėlesniais metais mažės dėl pasirinko linijinio paskolos grąžinimo metodo. Akumuliuoti pinigų srautai neigiami visu laikotarpiu, tai rodo, kad numatoma veikla bus pajėgi įvykdyti investicijų įgyvendinimui prisiimtus finansinius įsipareigojimus, jei bus galimybė pasinaudoti ES parama. Priešingu atveju, tokių apimčių projekto įgyvendinti nepavyks.
    • Prognozuojant balanso duomenis, dėl ilgalaikio, trumpalaikio turto įsigijimų numatoma, kad bendra likutinė turto vertė (adekvačiai ir nuosavybės pusėje) visu laikotarpiu didės ir pabaigoje sieks 1 883,1 tūkst. Lt. Nuosavybės ir įsipareigojimų pusėje – nuosavybės dalis didės. Bendrai įsipareigojimai sudaro 12-33% nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų ir jų dalis mažėjanti, tai rodo gebėjimą vykdyti įsipareigojimus, laiku atsiskaityti su skolintojais.

Apibendrinant, projektas finansiškai naudingas – įdėtos investicijos atsipirks.

  • Ekonominis aspektas. Laukiama ekonominė nauda dėl:
    • Naujos ekonominės veiklos sukūrimo.  Naujos kaimo turizmo sodybos įkūrimas prisidės prie konkretaus rajono bei visos šalies smulkaus verslo situacijos gerinimo. Įkurta kaimo turizmo sodyba bus naudinga ir kitiems vietiniams verslininkams ar ūkininkams, nes, išaugus turistų skaičiui, jie galės parduoti daugiau savo produktų ar suteikti paslaugų.
    • Teikiamų kokybiškų paslaugų ir kuriamos aukštesnės pridėtinės vertės. Bus prisitaikoma prie tikslinės sodybos lankytojų rinkos – vidutines ir didesnes pajamas gaunančių gyventojų ir užsienio svečių, kurie dažnai būna itin išrankūs, – poreikių. Nauja kaimo turizmo sodyba taps pavyzdžiu kitiems panašia veikla užsiimantiems verslininkams, o, susidūrus su konkurencija, skatins tobulinti teikiamas paslaugas. Taigi, didins tokio pobūdžio veiklos kokybę tiek vietiniu, tiek visos šalies lygiu.
    • Lietuvos biudžeto pajamų išaugimo. Veiklą numatoma vykdyti pagal verslo liudijimą, todėl mokamas už jį mokestis į Valstybės biudžetą. Be to, bus mokami su darbo santykiais susiję mokesčiai, nes planuojama įdarbinti 3 darbuotojus. Taigi, Valstybės biudžetas gaus pajamas darbuotojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių pavidalu.
    • Ne žemės ūkio veiklos vykdymo kaimo vietovėje. Žemės ūkio, kaip pagrindinės ekonominės veiklos kaimo vietovėse reikšmė nuolat mažėja. Kkaimo turizmo sodyba prisidės prie ekonominių veiklų įvairinimo kaimo vietovėje, ūkininkų priklausomybės nuo žemės ūkio veiklos mažinimo.

Apibendrinant, projektas ekonomiškai naudingas – įdėtos investicijos atsipirks.

  • Socialinis  aspektas. Laukiama socialinė nauda dėl:
    • Jaunųjų ūkininkų skatinimo. Prisidės prie ūkininkų senėjimo tendencijos mažinimo kaimo vietovėje. Be to, ūkininkas, įgyvendindamas inovatyvias idėjas, sėkmingai vystydamas kaimo turizmo verslą, galėtų tapti pavyzdžiu kitiems jauniems ūkininkams, paskatinti jų verslumą.
    • Naujų ilgalaikių darbo vietų sukūrimo. Planuojama įdarbinti 3 vietinius gyventojus. Tokiu būdu bus pagerinta darbo rinkos situacija rajone, pagerės ir visos Lietuvos užimtumo rodikliai. Be to, pagerės ir demografinė situacija regione, nes vietiniams gyventojams nereikės ieškoti pajamų šaltinio toliau nuo namų. Tokiu būdu mažins ir vidinės šalies migracijos iš kaimų į miestus tendenciją.
    • Gyvenimo kokybės ir papildomų pajamų didinimo kaime. Visi 3 planuojami darbuotojai bus vietiniai gyventojai, kuriems bus mokamas nuolatinis mėnesinis atlyginimas, kuris, planuojama, kasmet augs 5%.

Planuojama apmokyti darbuotojus, todėl į šias pozicijas galėtų pretenduoti ir nekvalifikuoti vietos gyventojai, kuriems susirasti ilgalaikę darbo vietą itin sunku. Augant kaimo gyventojų pajamoms, mažės ir gyvenimo lygio atotrūkis tarp kaimo ir miesto.

  • Paveldo išsaugojimo ir  puoselėjimo bei gyventojų švietimo apie Lietuvos kaimo tradicijas. Sodybos statiniai, aplinka, erdvinė struktūra ir įrengimas atitiks tradicinės dzūkiškos kaimo sodybos architektūros tradiciją, išlaikys savitą puošybą. Sodybos svečiai turės galimybę pagyventi tradicinės dzūkiškos kaimo sodybos aplinkoje, susipažinti su vietos architektūros, puošybos ypatumais. Sodyba prisidės tiek prie Lietuvos gyventojų, tiek prie užsienio svečių domėjimosi šalies kaimo paveldo vertybėmis ir jų pažinimo. Tai, be abejo, prisidės prie Lietuvos kaimo paveldo ir tautinių tradicijų išsaugojimo iniciatyvos.

Apibendrinant, projektas socialiniu požiūriu naudingas – įdėtos investicijos atsipirks.

  • Potenciali rizika ir jos eliminavimo/sumažinimo būdai:
    • Statybos ir vystymo rizika. Šios rizikos priežastys: neteisingas sąnaudų įvertinimas sąmatoje, užtrukę statybos darbai ir patalpų pridavimas eksploatacijai, savivaldybės ir kitų institucijų norminių teisės aktų pokyčiai bei kitos priežastys, sąlygojančios statybos darbų kaštų pokyčius ir sąmatos viršijimą. Ši rizika eliminuojama sąmatą rengiant kvalifikuotiems specialistams, aukšti reikalavimai rangovams, geros praktikos patirties perėmimu.
    • Investicijų ir finansinė rizika gali kilti dėl investicijų vertės išaugimo, ES paramos sumažinimo, mažesnės nei numatyta projekto naudos. Ši rizika eliminuojama įtraukiant 10% rezervą, taikant pesimistines prognozes skaičiavimuose. ES paramos sumažinimo rizika yra nediversifikuojama, jos eliminuoti nėra įmanoma ir tuo atveju, jeigu būtų sumažinta finansuojama projekto dalis, gali tekti atsisakyti kaimo turizmo sodybos projekto.
    • Technologinė rizika yra minimali, kadangi, renkantis statybos darbų rangovą, bus nustatyti aukšti kvalifikaciniai reikalavimai. Sodybos statybos darbus yra numatoma atlikti pagal visus Lietuvoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius statinių būklę.
    • Institucinė rizika šiame projekte minimali, nes yra įsipareigojama mažiausiai 5 metus nuo paramos sutarties pasirašymo be rašytinio Agentūros sutikimo nekeisti projekto įgyvendinimo vietos.
    • Aplinkosauginė rizika yra minimali, kadangi sodybos statybos projektas parengtas pagal visus teisinius reikalavimus, apibrėžiančius statinių projektavimą.

Įgyvendinant projektą, bus įsigyjami moderniausi nuotekų valymo ir kiti įrengimai, atitinkantys aplinkosauginius reikalavimus. Be to, yra gautas aplinkosauginis vertinimas, įrodantis, kad projektas neturės reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai.

Apibendrinant, atliktas įvertinimas parodė, kad finansiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu, įvertinus rizikos veiksnius, investicijos į projektą naudingos, tai reiškia ES lėšos būtų panaudotos efektyviai.