Į kelionę..

ES struktūrinių fondų, kaip investicinės politikos instrumento turizmo sektoriuje, samprata ir tikslai

Investicijos iš Europos Sąjungos – struktūriniai fondai – yra vienas iš Lietuvos investicijų finansavimo šaltinių, kuris ne tik prisideda prie spartesnio ekonomikos augimo, bet ir didina investicijų galimybes iš kitų šaltinių, į įvairius susijusius sektorius. Turizmo sektorius išskirtas kaip prioritetinis sektorius ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. ES struktūrinė politika (taip pat turizmo sektoriui) Lietuvoje įgyvendinama programavimo periodais. Nuo Lietuvos įstojimo į ES, šie periodai: 2004-2006 m. ir 2007-2013 m. Pastarasis programavimo periodas tebesitęsia iki šiol.

1.2.1.      2004-2006 m. programavimo periodas turizmo sektoriuje

Vienas svarbiausių dokumentų, šiame programavimo periode, siekiant gauti ES struktūrinių fondų paramą – Bendrasis programavimo dokumentas (BPD), suderintas su Europos Komisija. Tai bendras valstybei skiriamų ES investicijų planavimo dokumentas, nustatantis plėtros strategiją, prioritetus, uždavinių aprašymą ir finansinį planą 2004-2006 m. Jo tikslas – augantis šalies ūkio konkurencingumas, lemiantis sparčią, žiniomis grindžiamo ūkio plėtrą, kuri pasireiškia BVP ir užimtumo augimu. Viena iš BPD išskiriamų investavimo sričių – turizmo sektorius. Jo plėtrai bei konvergencijai su ES numatyta skirti dalį ES struktūrinių fondų, tikintis, kad bus pasiekti numatyti rodikliai (Lietuvos 2004-2006 metų bendrasis programavimo dokumentas, 2004).

BPD pripažįstama, kad Lietuvos turizmo potencialas išnaudojamas nepakankamai ir turizmo sektorius dar turi dideles galimybes augti, tai suteiktų Lietuvai nemažai pajamų ir ilgalaikių darbo vietų.  Šalyje gausu gamtinių išteklių, ypač upių ir ežerų, miškų, čia yra unikali pakrantė (Kuršių nerija) ir keletas pasaulinio lygio gamtos rezervatų bei nacionalinių parkų. Sostinė Vilnius – tinkama vieta turistams ir verslo paslaugoms, o tai, kad ji yra mažiau ekonomiškai išsivysčiusioje šalies dalyje, gali tapti aplinkinių rajonų augimo varomąja jėga. Tokio turizmo potencialo panaudojimas iš anksto sąlygoja atitinkamus investicijų poreikius. Siekiant šių tikslų reikalingos investicijos į viešąją turizmo infrastruktūrą ir paslaugas, leidžiančios kurti turizmo traukos centrus, mokymą ir žmogiškųjų išteklių plėtrą turizmo sektoriuje, kad šio sektoriaus darbuotojai turėtų reikiamų įgūdžių.

Turizmo sektoriaus plėtra bei indėlis ekonomikai tiesiogiai bei netiesiogiai numatytas šiose BPD priemonėse (Lietuvos 2004-2006 metų bendrasis programavimo dokumentas, 2004; Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento Priedas.):

• 1.1 priemonė. Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas. Kadangi transporto infrastruktūra dėl tranzitui palankios šalies geografinės padėties bei universalaus neužšąlančio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto – vienas iš pagrindinių privalumų ir nurodoma galimybė didinti turistų srautą per Lietuvą. Svarbu pašalinti infrastruktūrinius turistų tranzito apribojimus (bloga būklė, pasenęs ūkis, nepakankama keleivių aptarnavimo kokybė), kad jūrų uosto, vidaus vandenų kelių sistemos, oro uostų, geležinkelių tinklo pajėgumai būtų visiškai panaudoti.

Išplėtus transporto tinklą bei pagerinus infrastruktūrą, šalies istorinis paveldas ir kraštovaizdis taps lengviau pasiekiamas, o tai skatins turizmo plėtrą, mažės kaimo vietovių teritorinė izoliacija, bus sudarytos prielaidos didesniam žmonių mobilumui bei spartesnei ūkio internacionalizacijai ir klasterizacijai, padidės dėmesys subalansuotai plėtrai ir švariai aplinkai.

• 1.3 priemonė. Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija. Kadangi saugomų teritorijų pritaikymas subalansuotam turizmui paskatins turizmo plėtrą ir kartu apribos nesubalansuotus ir pavojingus turistų srautus į saugomas teritorijas. Taip ši priemonė papildys kitas BPD priemones turizmo sektoriui.
• 2.2 priemonė. Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti
  prie pokyčių ugdymas. Pagal šią priemonę siekiama investuoti į dirbančių asmenų gebėjimų ugdymą ir viena iš minimų prioritetinių sričių – turizmas – taip tenkinant žmoniškųjų išteklių plėtros poreikius, tobulinant specialistų kvalifikaciją, mokant personalą, formuojant praktinius įgūdžius, likviduojant gebėjimų stoką. Ši priemonė tiesiogiai susijusi su kitomis BPD priemonėmis.
• 3.1 priemonė. Tiesioginė parama verslui (privatiems turizmo paslaugų tiekėjams). Šia priemone remiama naujų arba esamų apgyvendinimo, konferencijų ir pramogų objektų statyba ir įrengimas, atnaujinimas/plėtra, pastatytų pastatų ir privatiems subjektams priklausančių kultūros ir istorijos paveldo objektų pritaikymas turizmo poreikiams. Tai drauge su 3.4 priemone leis pasiekti sinergetinį efektą turizmo sektoriaus plėtroje.
• 3.3 priemonė. Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra. Svarbus veiksnys turizmo plėtrai – išplėtota ir modernizuota informacinių technologijų infrastruktūra ir elektroninės viešosios paslaugos, efektyviai išnaudojant informacinės visuomenės pranašumus. Visa tai didina visuomenės informuotumą, sudaro prielaidas turizmo sklaidai. Greta paramos turizmo infrastruktūrai kurti skiriama parama ir informacinėms sistemoms plėtoti (turizmo informacinei sistemai ir t. t.).
• 3.4 priemonė. Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos. Tai pagrindinė BPD priemonė, tiesiogiai susijusi su turizmo plėtros skatinimu. Jos tikslas – skatinti atvykstamąjį ir vietinį turizmą sukuriant palankesnes sąlygas aktyviam poilsiui, sukuriant viešąją turizmo infrastruktūrą ir paslaugas, kurios pritrauktų privačias investicijas ir užtikrintų ilgalaikių darbo vietų sukūrimą; Suformuojant naujus turizmo traukos centrus panaudojant gamtos ir kultūros paveldo objektus; išplėtojant turizmo informacijos sistemas; pagerinti Lietuvos, kaip turizmo šalies, įvaizdį.

Visa tai įgalins plėtoti aktyvaus poilsio ir pramogų, etninio, kultūrinio ir gamtinio turizmo sritis. Viešosios turizmo infrastruktūros plėtra skatina sparčią privataus turizmo paslaugų sektoriaus (apgyvendinimo, tiekimo, transporto paslaugų, aktyvaus poilsio, smulkiosios laisvalaikio infrastruktūros, paslaugų ir t.t.) plėtrą, užtikrina ilgalaikių darbo vietų kūrimą, sudaro sąlygas alternatyviai veiklai (kaimo turizmui, tradiciniams amatams, arklių veisimui, pramoginei medžioklei ir žvejybai), sumažina turizmo veiklos sezoniškumą ir didina ilgalaikių darbo vietų skaičių. Be to, viešosios turizmo infrastruktūros plėtra turi tiesioginę teigiamą įtaką MVĮ steigimui ir plėtrai. Tai leis efektyviau panaudoti šalies turizmo potencialą ir sukurti konkurencingus turizmo produktus, kurie turėtų paklausą, padėtų padidinti atvykstamojo ir vietinio turizmo srautus.

• 4.4 priemonė. Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas. Vienas iš šios priemonės uždavinių – plėtoti kaimo turizmą ir amatus, tai sietina ir su kitais uždaviniais – gerinti kaimo gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygas, didinti užimtumą, Skatinti kaimo veiklos ir paslaugų įvairinimą. Investicijos į alternatyvų verslą (kaimo turizmas) užtikrins naujus pajamų šaltinius, taip pat bus puoselėjama biologinė įvairovė, kraštovaizdis ir aplinka. Parama etninių kultūros vertybių išsaugojimui turėtų padėti išlaikyti Lietuvos kaimo regionų unikalumą, bet ir skatins turizmą šalies etnografiniuose regionuose, prisidėti prie ūkio plėtros kaimo vietovėse bei patrauklaus šalies regionų įvaizdžio sukūrimo.
• 4.7 priemonė. Mokymas. Viena iš prioritetinių mokymo sričių – alternatyvūs verslai kaimo vietovėse (kaimo turizmas ir poilsis, tradiciniai amatai) – tai sudarys galimybes kvalifikuotai darbo jėgai dirbti kaimo turizmo srityje.

Tiesioginės ir netiesioginės investicijos į turizmo sektoriaus plėtrą iš ES struktūrinių fondų pagal BPD siekė 495,3 mln. Lt, kurios drauge su nacionalinėmis lėšomis pagal BPD sudarė 722,2 mln. Lt 2004-2006 m. Numatomas BPD bendras poveikis pasireiškia per realaus BVP padidėjimą, papildomų darbo vietų sukūrimą, įdarbinimo lygio padidėjimą. Baigus įgyvendinti BPD yra numatomi pasiekimo rodikliai pagal kiekvieną prioritetą ir priemonę.

Apibendrinant, BPD numatomos priemonės, tiesiogiai ir netiesiogiai sietinos su turizmo sektoriaus plėtra. Lietuvoje pagal BPD buvo skirtos ženklios finansinės injekcijos turizmo sektoriaus plėtrai ir tobulinimui, svarbu įvertinti šių investicijų pasiekimus, rezultatus šalies ekonomikai.