Investicijos iš Europos Sąjungos – struktūriniai fondai – yra vienas iš Lietuvos investicijų finansavimo šaltinių, kuris ne tik prisideda prie spartesnio ekonomikos augimo, bet ir didina investicijų galimybes iš kitų šaltinių, į įvairius susijusius sektorius. Turizmo sektorius išskirtas kaip prioritetinis sektorius ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, dėl to svarbu nustatyti, kiek jo plėtrą sąlygoja investicinė politika bei viena iš jos priemonių – ES struktūriniai fondai. Dėl to tolesniuose skyriuose pristatoma investicinės politikos, ES struktūrinių fondų bei turizmo sektoriaus vertinimui taikytina metodologija.
2.1. investicinės politikos įgyvendinimo turizmo sektoriuje vertinimo metodologija
Investicinė politika vertintina pagal įgyvendinamų priemonių grupes: teisines, organizacines, užsienio politikos, ekonomines:
- Vertinant teisinę bazę, reglamentuojančią turizmo sektoriaus veiklą, atsižvelgtina į teisinės bazės orientaciją į vartotojų ir paslaugų teikėjų teisių gynimą, atvykstamojo turizmo skatinimą/varžymą (vizų išdavimo tvarka, muitinių veikla), turizmo verslo skatinimo/varžymo būdus (mokesčiai, biurokratinė tvarka), naujų turizmo verslo iniciatyvų radimuisi sąlygų sudarymą/nesudarymą, informacinės sklaidos proceso organizavimą, vertingų turizmo objektų apsaugą, taip pat privatizavimą/nacionalizavimą.
- Vertinant organizacines priemones, atsižvelgtina į sąlygų sudarymą/nesudarymą darniam tarpžinybiniam bei tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, turizmo reklamos koncepcijos įgyvendinimą bei rezultatus, visuomeninių turizmo verslo subjektų organizacijų gyvybingumą/negyvybingumą.
- Vertinant užsienio politikos priemones, vertinamas valstybės aktyvus/pasyvus dalyvavimas tarptautinėse turizmo organizacijose, tarptautinių projektų inicijavimas bei dalyvavimas juose, sėkmingos patirties mainai su kitomis užsienio valstybėmis, bendrų projektų įgyvendinimo mąstai bei rezultatai, naujų turizmo rinkų ieškos rezultatai.
- Vertinant ekonomines priemones, vertinamas investicijų dydis ir investicijų efektyvumas, t.y. investicijų rezultatai – investicijų grąža, įvertinant investuotą pradinę sumą, galutinį (pelno) rezultatą.
Vienas iš galimų būdų investicinės politikos vertinimui – valstybės programose, skirtose įvairių sričių ir sektorių plėtrai, iškeltų tikslų, uždavinių, laukiamų rezultatų pasiekimo palyginimas su skirtomis investicijomis. Turizmo sektoriui valstybės lygiu yra formuojama ir įgyvendinama Nacionalinė turizmo plėtros programa, kuri patvirtinama 4 metams.
Pagal numatytus tikslus formuojami Programos įgyvendinimo vertinimo rezultatai, pagal kuriuos vertinama investicijų grąža, pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė. Nacionalinės turizmo plėtros programos įgyvendinimo prognozuojami rezultatai*
Prognozuojami Programos įgyvendinimo rezultatai 2003-2006 m. |
Prognozuojami Programos įgyvendinimo rezultatai 2007-2013 m. |
||
Turistų kiekio padid. |
4% |
Vidut. per metus turistų apgyvendinimo įmonėse kiekio padid. |
7% |
Vidut. per metus atvykstamojo turizmo pajamų padid. |
5% |
||
Vidut. per metus įgyvendinta turizmo rinkodaros priemonių (projektų) (išskyrus leidybą) |
70 |
||
Turizmo paslaugų sektoriaus pajamų padid. |
5% |
Vidut. per metus turizmo informacijos leidinių tiražo padid. |
7% |
Įsteigti turizmo informacijos centrai užsienyje: 2007 m. – Italijoje, 2008–2009 m. – Japonijoje ir Rusijoje |
Taip |
||
Vidut. per metus nacionalinės turizmo informacijos sistemos interneto svetainės lankytojų skaičiaus did. |
10% |
||
Apgyvendinimo vietų skaičiaus padid. |
7% |
Vidut.per metus įgyvendinti viešosios turizmo infrastruktūros projektai |
5 |
Vidut. per metus turizmo kvalifikacijos tobulinimo priemonėse apmokyta žmonių |
90 |
||
Kasmet atlikti turizmo sektoriaus stebėsenos tyrimai ir parengtos ataskaitos |
2 |
||
Pramogų centrų sukūrimas kurortuose ir turizmo centruose |
Taip |
Parengta vartotojų skundų vertinimo metinė ataskaita ir pasiūlymai |
Taip |
Vidut.per metus parengti turizmo plėtros planavimo dokumentai |
3 |
||
Vidut. per metus turizmo sektoriuje darbo vietų padid. |
2% |
||
Vidut. per metus įgyvendinti turizmo paslaugų infrastruktūros projektai |
5 |
* Sudaryta autorės, remiantis Nacionaline turizmo plėtros 2003-2006 metų programa, 2003; Nacionaline turizmo plėtros 2007-2013 metų programa, 2007
Kaip pateikta 1 lentelėje, 2003-2006 m. suformuluota ženkliai mažiau rezultatų, lyginant su 2007-2013 m. laikotarpiu.
Tai pirmiausia sietina su mažesniu investicijų dydžiu, taip pat papildomai siektini rezultatai pateikiami Bendrojo programavimo dokumente, siekiant gauti ES struktūrinių fondų paramą turizmo sektoriui.
2 lentelėje pateikiami investicijų dydžiai į turizmo sektorių iš valstybės, savivaldybių, Europos Sąjungos ir kitų lėšų.
2 lentelė. Investicijos į turizmo sektorių 2003-2007 m., tūkst. Lt*
Finansavimo šaltinis |
2003 m. |
2004 m. |
2005 m. |
2006 m. |
2007 m. |
VISO |
LR valstybės ir savivaldybių biudžetai |
19 386 |
24 721 |
24 710 |
35 478 |
11 349 |
115 644 |
Nacionalinės lėšos pagal BPD |
0 |
0 |
6 614 |
14 309 |
30 241 |
51 164 |
ES struktūriniai fondai pagal BPD |
0 |
0 |
9 852 |
37 281 |
64 918 |
112 051 |
Kitos investicijos, įskaitant privačias |
291 084 |
312 691 |
354 993 |
396 132 |
409 074 |
1 763 974 |
VISO |
310 470 |
337 412 |
396 169 |
483 200 |
515 582 |
2 042 833 |
* Sudaryta autorės, remiantis Nacionaline turizmo plėtros 2007-2013 metų programa, 2007; Nacionaline turizmo plėtros 2007-2010 m. programa: Galimybių studija, 2006; BPD įgyvendinimo 2005 m. ataskaita; 2006 m. BPD įgyvendinimo ataskaita; 2007 m. BPD įgyvendinimo ataskaita; Tourism Satellite Accounting Tool (World Travel and Tourism Council)
Kaip pateikta 2 lentelėje, bendros investicijos į turizmo sektorių pastoviai augo. Nuo 2005 m. investicijų dalį sudarė užsienio investicijos – ES struktūriniai fondai pagal BPD, kurių lėšų mokėjimai tebesitęsė ir 2008 m. Negalutiniais duomenimis, kadangi kol kas nėra statistinių rodiklių ataskaitų už 2008 m., ES struktūrinių fondų lėšos pagal BPD sudarė 244,2 mln. Lt, o nacionalinių lėšų dalis pagal BPD siekė 104,4 mln. Lt. Remiantis Nacionaline turizmo plėtros 2007-2013 metų programa, turizmo sektoriaus plėtrai šiam laikotarpiui numatyta 46,9 mln. Lt. 2007-2013 m. programavimo periodu ES turizmo sektoriui numato skirti 2 483,6 mln. Lt, bei 694,2 mln. Lt vertės nacionalinių lėšų dalį.
Apibendrinant, investicinės politikos įgyvendinimas turizmo sektoriuje gali būti vertinamas per investicinės politikos taikomų priemonių efektyvumo/neefektyvumo prizmę, patvirtintose programose iškeltų tikslų, uždavinių ir rezultatų pasiekimo lygį, lyginant su padarytomis finansinėmis injekcijomis. Bendros investicijos į turizmo sektorių nuo 2003-2008 m. sudarė 2 391,4 mln. Lt. 2007-2013 m. laikotarpiui ES ir valstybės numatomos 3 224,7 mln. Lt investicijos į turizmo sektorių.
Daugiau aktualios informacijos: ES parama turizmui