ES struktūrinių fondų, kaip investicinės politikos instrumento, panaudojimo turizmo sektoriuje analizė ir įvertinimas

Vienas iš investicinės politikos instrumentų – ES struktūriniai fondai, kurie pasiekia Lietuvą nuo jos narystės ES, t.y. 2004 m. Pirmasis programavimo periodas buvo numatytas pagal BPD 2004-2006 m., o investicijos pasiekė gavėjus 2005-2008 m., antrasis neseniai prasidėjo ir tebesitęsia – 2007-2013 m. Svarbu išanalizuoti ir įvertinti struktūrinių fondų panaudojimą investicinės politikos ir visos ekonomikos kontekste.

Investicinės politikos įgyvendinimo Turizmo sektoriuje analizė ir vertinimas

Investicinės politikos įgyvendinimas turizmo sektoriuje analizuojamas ir vertinamas atsižvelgiant į šios politikos taikomas priemones, lyginant jų tikslus bei pasiektus rezultatus, investicijų ir naudos dydžius.

Investicinės politikos priemonių įvertinimas:

  • Teisinė bazė, reglamentuojanti turizmo sektoriaus veiklą: teisinė bazė yra gana pažangi, orientuota į vartotojų teisių gynimą, tačiau joje pasigendama turistinės informacijos sklaidos reglamentavimo, palankesnių sąlygų užtikrinimo atvykstantiems turistams. Siekiant skatinti turizmo verslą, teisinė bazė turėtų numatyti palankias vizų išdavimo ir pasienio bei muitinės postų veiklos sąlygas Lietuvos ir užsienio turistams, turizmo verslo mokesčių politiką, skatinančią atvykstamąjį turizmą bei turizmo paslaugų objektų statybą, o palankesni įstatymai, reglamentuojantys užsienio subjektų ekonominę veiklą Lietuvoje, padidintų užsienio verslo atstovų susidomėjimą Lietuva, skatintų verslo turizmą. Taip pat teisinės sistemos pagalba svarbu pasirūpinti vertingų ir nykstančių gamtinių ir kultūrinių, istorinių objektų apsauga.
  • Organizacinė struktūra: ji tobulintina – svarbu skatinti tarpžinybinį bei tarpvalstybinį bendradarbiavimą, reklamuoti, skleisti apie teikiamas turizmo paslaugas, tobulinant užsienio politikos įgyvendinimą, stiprinant visuomenines turizmo verslo subjektų organizacijas, skatinant institucijų bendradarbiavimą. Numatytų institucijų funkcijų atlikimas turėtų būti kontroliuojamas, remiamas ir skatinamas įvairių turizmo iniciatyvų, projektų įgyvendinimas.
  • Užsienio politikos priemonės: reikalingas tolesnis aktyvus bendradarbiavimas tarptautinėse turizmo organizacijose, dalyvavimas bei inicijavimas tarptautinių projektų. Skatintinas artimų ryšių palaikymas, sėkmingos patirties mainai bei bendrų projektų įgyvendinimas su kitomis Baltijos šalimis, valstybėmis-lyderėmis, turinčiomis panašias turizmo sąlygas ir  į kurias Lietuva galėtų orientuotis siekdama turizmo plėtros politikos tikslų (Airija, Škotija, Lenkija) bei ieška naujų potencialių turizmo rinkų.
  • Ekonominės priemonės: investicijos į turizmo verslą – infrastruktūros gerinimą, paslaugų kokybės ir įvairovės didinimą, turizmo darbuotojų gebėjimų ugdymą, informacijos sklaidą, turizmo objektų prieinamumą, transporto, apgyvendinimo, maitinimo, informacijos įstaigų tinklo, kaimo turizmo, kultūrinio ir pažintinio, vandens, aktyvaus, kurortų turizmo plėtrą, šalies įvaizdžio formavimą ir pan. laikomos nepakankamomis ir yra viena iš kliūčių plėtojant turizmą Lietuvoje.

Nacionalinėje turizmo plėtros programoje (toliau tekste – Programoje), kuri patvirtinama 4 metams, apibrėžiami turizmo sektoriui keliami tikslai ir uždaviniai, laukiami rezultatai bei numatomos investicijos iš valstybės, savivaldybių, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų lėšų.  5 lentelėje analizuojamas Programos įgyvendinimo rezultatų pasiekimas 2003-2006 m.

5 lentelė. Programos įgyvendinimo rezultatų pasiekimas 2003-2006 m.*

Rodiklis 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. VISO/ Vidurkis Siektinas rezultatas Įvertinimas
Turistų kiekis, tūkst. 1.815 2.019 2.080 2.317 8.232
Turistų kiekio pokytis, % 11% 3% 11% 9% 4% Pasiekta
Turizmo sektoriaus pajamos, mln. Lt 1.944 2.273 2.562 2.869 9.648
Turizmo sektoriaus pajamų pokytis, % 17% 13% 12% 14% 5% Pasiekta
Apgyvendinimo vietų skaičius, vnt. 42.411 45.884 43.658 45.108 177.061
Apgyvendinimo vietų skaičiaus pokytis, % 8% -5% 3% 2% 7% Nepasiekta
Pramogų centrų sukūrimas kurortuose ir turizmo centruose, vnt. Taip Taip Taip Taip Taip Taip Pasiekta

Pastaba: Vidaus reikalų ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenys. 2004-2006 m apskaitomi tik atvykę trečiųjų šalių piliečiai, dėl to 2003 m. duomenys tinkamam palyginamumui pateikiami be ES šalių.

* Sudaryta autorės, remiantis Statistikos departamento prie LRV duomenimis, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos trumpomis Lietuvos turizmo statistikos atitinkamų metų apžvalgomis, Nacionaline turizmo plėtros 2007-2010 m. programa: Galimybių studija, 2006

Vertinant 5 lentelės duomenis, visi rodikliai pasiekti, išskyrus apgyvendinimo vietų skaičiaus pokyčio rodiklį.

Nesant pakankamos infrastruktūros apgyvendinimo įstaigos kūrėsi vangiai, jų skaičius augo neženkliai. Turistų skaičius augo sparčiau nei kūrėsi apgyvendinimo vietų – paklausa viršijo pasiūlą ir dėl to galėjo nukentėti turizmo paslaugų kokybė bei turistų pasitenkinimo kelione lygis, nesant pakankamo ir reikiamos kokybės apgyvendinimo įstaigų pasirinkimui.

6 lentelėje analizuojamas Programos įgyvendinimo rezultatų pasiekimas 2007-2008 m.

6 lentelė. Programos įgyvendinimo rezultatų pasiekimas 2007 m.*

Rodiklis 2006 m. 2007 m. 2008 m. Siektinas rezultatas Įvertinimas
Turistų kiekis apgyvendinimo įmonėse, tūkst. 1 540 1 780 1 826
Turistų kiekio pokytis, % 16% 3% 7% Pasiekta tik 2007 m.
Atvykstamojo turizmo pajamos, mln. Lt 2 869 2 924 3 066
Atvykstamojo turizmo sektoriaus pajamų pokytis, % 2% 5% 5% Pasiekta tik 2008 m.
Turizmo sektoriuje darbo vietų skaičius, vnt. 2.186 2.381
Darbo vietų skaičiaus pokytis, % 9% 2% Pasiekta

2007 m.

Įsteigti turizmo informacijos centrai užsienyje: 2007 metais – Italijoje, 2008–2009 metais – Japonijoje ir Rusijoje Taip Taip (Rusijoje) Taip Pasiekta
Įgyvendinti viešosios turizmo infrastruktūros projektai 6 26 5 Pasiekta
Įgyvendinti  turizmo paslaugų infrastruktūros projektai 8 3 5 Pasiekta tik 2007 m.
Parengta vartotojų skundų vertinimo metinė ataskaita ir pasiūlymai Ne Ne Taip Nepasiekta
Turizmo kvalifikacijos tobulinimo priemonėse apmokyta žmonių 75 75 30 90 Nepasiekta

Pastaba: Kiti rezultatai nepateikiami dėl įvertinimo tinkamumui trūkstamos statistinės informacijos

* Sudaryta autorės, remiantis Statistikos departamento prie LRV duomenimis, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos trumpomis Lietuvos turizmo statistikos atitinkamų metų apžvalgomis, Nacionaline turizmo plėtros 2007-2010 m. programa: Galimybių studija, 2007 ; 2007 m. BPD įgyvendinimo ataskaita

6 lentelėje pateikiama rezultatų analizė rodo, kad visi metiniai rezultatai buvo pasiekti 2007 arba 2008 m., išskyrus turizmo kvalifikacijos tobulinimo priemonėse apmokyta nepakankamai žmonių, remiantis BPD 2.2. priemonės įgyvendinimo duomenimis. Vartotojų skundų vertinimo metinė ataskaita bei pasiūlymai turėtų būti pateikti vėlesniais metais iki 2013 m. Tai, kad rezultatai buvo pasiekiami nepastoviai, t.y. arba 2007 arba 2008 m. rodo, kad turizmo sektoriuje, su juo susijusios investicinės politikos įgyvendinime nėra nuoseklumo. Kreditas

Lyginant su padarytomis investicijomis į turizmo sektorių (2003-2008 m. 2 391,4 mln. Lt), per šį laikotarpį buvo sukurta 5 452 mln. Lt  tiesioginio turizmo bendrojo vidaus produkto. Tai rodo, kad investicijos atsiperka.

Apibendrinant, investicinė politika Lietuvoje vertintina kaip dar tobulintina, tiek teisiniu, tiek organizaciniu, tiek tarptautinių santykių bei ekonominiu požiūriais, didinant jos efektyvumą, mokantis iš užsienio valstybių patirties, gerinant jos koordinavimą, tinkamai apibrėžiant norimus gauti rezultatus bei jų įgyvendinimo kontrolę reikiamus koregavimus atitinkame lygmenyje. Teisinių, administracinių, organizacinių, tarptautinių ryšių, ekonominių priemonių visuma nukreipta į turizmo sektoriaus problemų sprendimą ir galimybių bei pranašumų išnaudojimą. Tačiau investicijų į turizmo sektorių lygis nepakankamas, dėl to nepasiekiami visi užsibrėžti tikslai. Lietuvos narystė ES atvėrė galimybes gauti struktūrinių fondų paramą turizmo sektoriui vystyti, drauge stiprinti Lietuvos tarptautinius ryšius, didinti ekonominės ir socialinės būklės konvergenciją, gerinti šalies turizmo įvaizdį bei pasiekiamumą, kelti darbuotojų gebėjimo lygį ir užimtumą. Dėl šių teigiamų pokyčių būtų įneštas didelis indėlis į bendrą šalies ekonomiką.