Pietų Tirolis ir Bolcanas italams atiteko po Pirmojo pasaulinio karo – 1918 m. Dabar šis Italijos regionas vadinamas Alto-Adige. Bolcane gyvena 100 000 žmonių. Subtili architektūros maniera skleidžia eleganciją kalnų apsuptame mieste. Mielos senamiesčio gatvelės atveda į Valterio aikštę (Piazza VValther), kurios centre stūkso didžiulis paminklas poetui Valteriui. Prie aikštės iškilusi Katedra (Duo-mo). Šioje vietoje bažnyčia pradėta statyti dar 5 amžiuje. Dabartinės Katedros rausvo smiltainio sienos mena keletu amžių vėlesnius laikus.
Nuo 1998 m. pagrindiniu Bolcano turistų traukos objektu tapo duris atvėręs Pietų Tirolio archeologijos muziejus. Čia galima “susipažinti” su 5300 m. amžiaus “Ledo žmogumi”. Apie archaiško laikmečio gyventojo palaikų radimą sensacinga žinia pasaulį apskriejo 1991 m. pabaigoje, kai du vokiečių alpinistai juos aptiko rugsėjo 19 d. 3210 m aukštyje Pietų Tirolyje – Otztaler Alpėse. 1,60 m ūgio sužeistas vyriškis mirė būdamas apie 45 m. Po mirties ledas velionį užkonservavo ilgiems tūkstantmečiams. Vario amžiaus “Ledo žmogus” turėjo varinį kirvį, apavą, kepurę, kailinius. Kitos drapanos taip pat suteikė neįkainojamą informaciją įvairių mokslo sričių atstovams. Kelerius metus šis unikalus radinys buvo kruopščiai tyrinėjamas. Apie tai sukurtas dokumentinis filmas, jo fragmentai rodomi muziejuje.
Bolcano archeologijos muziejus dirba nuo 10 vai. Likus iki atidarymo keliolikai minučių, prie durų jau būriuojasi žmonės. Jei smalsuolių būna daugiau nei gali sutilpti trijų aukštų muziejuje, kiti priversti laukti eilėje gatvėje. Toks vaizdas prie muziejaus, pasakojančio ne vien apie “Ledo žmogų”, bet ir apie 15 tūkstantmečių Pietų Tirolio istoriją, durų pašaliečio akiai gana neįprastas. Gal kiek primena eiles prie Lenino mauzoliejaus Maskvoje. Beje, “Ledo žmogus” taip pat paguldytas “mauzoliejuje”, t.y. specialioje menkai apšviestoje šaldymo kameroje, kurioje palaikoma minus 6 laipsnių temperatūra ir šimtaprocentinis drėgnumas. Klimatinės sąlygos eksponato buveinėje tokios pat, kaip ir per pastaruosius penkis tūkstantmečius. Lankytojai po vieną prieina prie langelio. Pro jį iš pusantro metro atstumo galima stebėti stebuklingai išsilaikiusius istorinius griaučius, padėtus ant šviesios
paklodės. Kairė “Ledo žmogaus” ranka užmesta ant kaklo – tokia poza ir buvo rasti sensacingieji palaikai. Niekas nežino šio žmogaus vardo, tačiau jis tapo epochos įžymybe vien dėl to, kad per tūkstantmečius nepavirto į dulkę.
Po stikliniais gaubtais, kondicionuojamame ore, toje pačioje salėje saugomi Vario amžiaus gyventojo daiktai. Netoli metalinio “mauzoliejaus” stovi sukurtas natūralaus dydžio “Ledo žmogaus” maketas – su apranga ir ginklais. Tokia akistata leidžia iš arčiau pažinti gilios senovės žmonių gyvenimą.
Muziejuje negalima filmuoti ir fotografuoti. Visą aparatūrą reikia palikti saugojimo spintelėje ir užmokėti 2 eurus (6,90 Lt). Bilietas kai-nuoja 8 eurus (27,60 Lt). Vyresniems nei 65 m. žmonėms, moksleiviams, studentams-5,5 euro (19 Lt), turistinių grupių nariams – 2 eurai (6,90 Lt). Lankytojams duodami į telefoną panašūs įrenginiai, atliekantys gido funkcijas. Darbuotojai pasiteirauja, kokia kalba (anglų, vokiečių, italų ar prancūzų) turistas pageidauja girdėti pasakojimą. Priėjus prie kurio nors muziejaus eksponato, tereikia paspausti jo numerį, pridėti įrenginį prie ausies ir klausytis pasakojimo apie Alpių regiono vystymosi istoriją.